Nedaugelis Lietuvos statybų rinkos dalyvių pasinaudojo proga įrodyti savo kvalifikaciją ir progresyvų požiūrį pradėdami statyti A energinio naudingumo klasės statinius dar neįsigaliojus tam įpareigojančiam Statybos techniniam reglamentui. Priešingai – paskutiniais 2015 metų mėnesiais virusios diskusijos kartais priminė vienos nakties prieš egzaminą pritrūkusių studentų išsisukinėjimus. Egzaminas atidėtas, nekilnojamojo turto plėtotojai dar beveik metus galės statyti B energinio efektyvumo klasės pastatus.
Žurnalas „Statyba ir architektūra“ 2016 metų pirmame numeryje pristato ne vieną projektą, kurio įgyvendintojams atrodė įdomu ir prasminga siekti aukštesnės, negu reikalaujama, energinio efektyvumo klasės. Prieš pristatydami juos, specialistų paprašėme papasakoti, kuo skiriasi reikalavimai statant skirtingo tipo pastatus.
Siekiant A klasės – 7 reikalavimų sąrašas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Edmundo Monstvilo teigimu, A energinio efektyvumo klasę pasiekti nėra sudėtinga. Juolab kad rinkoje jau yra kone šimtas A klasės pastatų.
„Pagrindinė problema – statytojų noras kuo daugiau sutaupyti projektavimo ir statybos metu. Tuomet, žinoma, A klasei keliami reikalavimai atrodo sunkiai įgyvendinami. Palyginus su C energinio efektyvumo klase, A klasės pastatams reikalingas du kartus storesnis šiltinimo sluoksnis, dukart didesnė šiluminė varža, tačiau šildymo išlaidos skiriasi maždaug 3 kartus“, – aiškino mokslininkas.
Vienas aspektų, nuo kurių priklauso, ar pastatas atitiks A klasei keliamus reikalavimus, yra tinkamas jo šiltinimas. Jei pastate įrengtas rekuperatorius, jo techniniai parametrai turi atitikti A energinio efektyvumo klasei keliamus reikalavimus. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,65, o sunaudojamos elektros energijos kiekis – ne didesnis kaip 0,75 Wh/m³. Temperatūra žiemą pastate turi siekti 20, o vasarą – ne daugiau kaip 24 laipsnius šilumos.
Nustatant energinio naudingumo klasę, išbandomas pastato sandarumas. „Sandarumą pasiekti nėra paprasta, svarbu numatyti, kur gali būti nesandarios vietos. Statant B klasės pastatus pakanka apskaičiuoti jų sandarumą, o A klasės pastatuose sandarumas matuojamas“, – sakė E. Monstvilas.
Nustatant pastato energinio naudingumo klasę skaičiuojamos ir energijos sąnaudos objektui šildyti. Pastatas turėtų būti suprojektuotas vengiant pernelyg didelių stiklinimo plotų. Tiesa, patikino KTU mokslininkas, A klasei keliamus reikalavimus įmanoma pasiekti net tada, jei stiklo fasadai sudaro 50 ar 60 proc. ploto.
Galiausiai turi būti suskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientai. Didelė dalis įmonių jau turi parengtus gaminių katalogus, kuriuose numatyta, kokie ilginiai šilumos tilteliai turėtų būti, kaip reikia įrengti pastato sandūras, kad šios atitiktų reikalavimus.
Dar vienas kriterijus – energijos naudojimo efektyvumo rodikliai (C1 < 0,5 ir C2 ≤ 0,85). C1 – teisės aktais nustatytas energijos naudojimo efektyvumo rodiklis šildymui, vėsinimui, apšvietimui, C2 – karšto vandens ruošimo sistemai. Šis rodiklis, anot KTU mokslininko – ne toks griežtas, mat ne visuomet yra techninių galimybių įrengti labai efektyvias karšto vandens ruošimo sistemas, ypač siekiant A klasės pramonės, prekybos paskirties pastatuose.
Galiausiai, jei kiekviename daugiabučio bute įrengiama atskira autonominė šildymo sistema, pavyzdžiui, dujinis katilas, kiekvienas butas turi būti termiškai izoliuojamas – tam tikri reikalavimai keliami pertvarų ir tarpaukštinių perdangų šiltinimui.
Skirtingos paskirties pastatams – tam tikros išimtys
„Kalbant apie skirtingos paskirties pastatų reikalavimus, jie yra tokie pat – šiek tiek skiriasi tik kai kurių rodiklių vertės. Nėra taip, kad kuris nors kriterijus yra lemiamas. Jeigu pastatas neatitinka nors vieno reikalavimo, energinio efektyvumo klasė mažinama“, – aiškino pašnekovas.
Siekiant A++ klasės atsiranda papildomas kriterijus – atsinaujinantis energijos šaltinis, kuris turi pagaminti daugiau kaip pusę energijos.
Sertifikuojamas tik baigtas statyti pastatas. Naudodamasis specialia energijos sąnaudų skaičiavimo programa projektuotojas gali tikrinti ir koreguoti architektūrinius sprendimus, turinčius įtakos namo energijos sąnaudoms.
Sandėliavimo ir pramonės paskirties pastatuose, atkreipė dėmesį KTU mokslininkas, A klasę pasiekti yra lengviau. Reikalavimai šios paskirties pastatų sandarumui nekeliami, įvertinus, kad juose įrengiama daug vartų, kurių sandarumą užtikrinti yra ypač sudėtinga.
Dar vienas palengvinimas tokios paskirties pastatuose siekiant A klasės – čia nebūtina palaikyti 18 ar 20 laipsnių temperatūros. Pavyzdžiui, sandėliavimo patalpose gali būti palaikoma ne didesnė kaip 10 laipsnių temperatūra. Lyginant gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatus, pastariesiems kai kurių rodiklių vertės nustatytos irgi mažesnės, motyvuojant tuo, kad jų ekonominio gyvavimo ciklas – trumpesnis.
Mažiausiai pasirengę – projektuotojai?
E. Monstvilo nuomone, rengiantis aukštesnei energinio naudingumo klasei kol kas silpniausia grandis lieka projektuotojai, iki šiol neturėję įrankio – skaičiavimo programos. Statybos produktų sertifikavimo centro (SPSC) organizuojamuose mokymuose projektuotojams sukurta energinio naudingumo skaičiavimo programa „NRGpro“.
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) prezidentas Kęstutis Kurlys, kalbėdamas apie reikalavimą statyti aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatus, pirmiausia giria sprendimą atidėti aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų įsigaliojimo pradžią. Jis įsitikinęs, kad papildomo laiko ruošiantis naujam kokybiniam statybos etapui dar reikia ir projektuotojams, ir statybininkams. Daugiau laiko turės ir statytojai, dabar skubantys gauti leidimus B klasės statiniams statyti.
K. Kurlio teigimu, statybininkams prievolė statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus didesnių problemų neturėtų sukelti, mat jie vadovaujasi parengtu projektu. O suprojektuoti A klasės pastatą nėra lengva.
„Neteisinga manyti, kad vien apšiltintos sienos ir storu termoizoliaciniu sluoksniu nuklotas stogas užtikrins mažas A energinio efektyvumo klasę atitinkančias išlaidas. Projektuojant tokius pastatus yra skaičiuojamos suminės energijos sąnaudos, reikalingos pastatui šildyti, vėdinti, vėsinti, apšviesti, karštam buitiniam vandeniui ruošti, vertinama energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių ir bandomas pastato sandarumas. Visa tai nepasitelkus šiuolaikinių projektavimo metodų sunku įvertinti, todėl LSIS ir SPSC pradėti pastatų energinio naudingumo projektavimo mokymai statybos inžinieriams bei architektams yra labai svarbūs. Projektų kokybė labai priklausys ir nuo atskirų konstrukcinių mazgų išbaigtumo, o jie yra ypač svarbūs A klasės pastatuose. Architektams rūpi teisingai orientuoti pastatus geografiškai, numatyti efektyvias medžiagas, suprojektuoti galimybę energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių“, – aiškino K. Kurlys.
Kadangi A energinio naudingumo klasės pastatuose atliekami sandarumo bandymai, visi statybiniai mazgai, ypač įvairių konstrukcijų ir šiltinimo medžiagų, turi būti ne tik energiškai efektyvūs, bet ir maksimaliai sandarūs, neišleidžiantys šilumos į išorę. Tokius mazgus nėra paprasta suprojektuoti, o statybininkams – juos įrengti.
Renovuojant A klasė neracionali?
Iki šiol tik vieno modernizuojamo daugiabučio gyventojai apsisprendė ne apsiriboti reikalaujama C energinio efektyvumo klase, bet pasiekti A klasę. Šiuos žmones konsultavusios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininko Remigijaus Simanavičiaus įsitikinimu, bene didžiausia problema modernizuojamuose namuose siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės – priešiškas gyventojų nusiteikimas ir projektuotojų žinių trūkumas, todėl šiuo atveju vis dar įprasta praktika – pasirinkti ne optimalų variantą, bet mažesnę kainą. Pašnekovas pripažįsta: sovietmečiu statytuose daugiabučiuose siekti A klasės – ne visada racionalu. Daug svarbiau atlikti objektyvų, bent jau minimalų galimų modernizavimui taikytinų priemonių palyginimą, skaičiavimus ir pasirinkti racionaliausią sprendimą.
ARTIMIAUSIU METU VIENĄ PO KITO PRISTATYSIME AŠTUONIS OBJEKTUS, KURIŲ STATYBOS IR EKSPLOATACIJOS ISTORIJA ĮRODO, JOG A IR AUKŠTESNĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO KLASĖS – PASIEKIAMAS STANDARTAS.
