Nuomos rinka Lietuvoje yra tarsi pilkoji zona. Žinoma, kad nelegali rinka egzistuoja, tačiau patikimų duomenų apie tai stinga. Pasitikėjimo trūksta tiek tarp nuomotojų ir valstybės, tiek tarp nuomotojų ir nuomininkų. Tą konstatuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ir kredito biuras „Creditinfo“, išanalizavę Lietuvos ir Vakarų valstybių gyventojų skirtumus nuomojant būstą.
LNTPA ir „Creditinfo“ siekė išsiaiškinti vartotojų požiūrį į du Vakarų valstybėse įprastus nuomos rinkos aspektus: mokesčių už nuomą mokėjimą bei nuomininkų kredito istorijos vertinimą atsirenkant geriausią nuomininką.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad nuomodami savo būstą kitiems asmenims mokėti mokesčius valstybei būtų linkę tik 9 proc. respondentų. 35 proc. nebuvo tikri dėl mokesčių mokėjimo, atsakydami, kad mokesčius tikriausiai mokėtų. Kiek didesnė dalis – 46 proc. – laikosi priešingos nuomonės: 27 proc. tikriausiai nemokėtų mokesčių, 19 proc. – atsakė „tikrai ne“. Kas dešimtas nuomonės šiuo klausimu neturi.
„Situaciją nuomos rinkoje įvertinti tikrai sudėtinga – neturime įrankių suskaičiuoti, kiek būsto gali būti nuomojama nelegaliai, tačiau vertinant apklausos rezultatus galima matyti tendencijas. Beveik pusė nelinkę vykdyti mokestinių prievolių. Nuomos legalumas – tiek nuomojant, tiek nuomojantis – svarbiausias 18–25 metų amžiaus jaunimui“, – sako LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.
Jeigu nuomotųsi butą patys, 38 proc. būtų svarbu, kad būsto šeimininkas mokėtų mokesčius valstybei: 9 proc. tas labai svarbu, 29 proc. – greičiau svarbu. Beveik trims iš dešimties (28 proc.) būtų svarbu tik sutartis su šeimininku, daugiau nei trečdaliui mokesčiai nebūtų aktualus kriterijus renkantis būstą.
„Didesnis nuomos legalumo mastas ne tik užtikrina didesnes pajamas į valstybės biudžetą, bet, visų pirma, šeimininko ir nuomininko teises. Tik legalūs nuomos santykiai gali vesti į vakarietiškos nuomos kultūros kūrimą“– sako M. Statulevičius.
Už kredito istoriją svarbesnis tik užstatas
Apklausa parodė ir tai, kad Vokietijoje, Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje įprastas nuomininko kredito istorijos įvertinimas prieš pasirašant sutartį po truputį įsitvirtina ir Lietuvoje. 16 proc. respondentų nurodė, kad jiems nuomojant savo būstą nuomininko kredito istorija padėtų įsitikinti naujakurio reputacija ir mokumu. Pasitikėti nuomininku respondentams labiau padėtų tik sumokamas užstatas, kurį paminėjo 52 proc. apklaustųjų.
Be to, dauguma, arba 69 proc. respondentų, galėdami rinktis patikėti būsto raktus asmenims, turėjusiems pradelstų mokėjimų už kreditus ar įvairias kitas paslaugas, pirmenybę teiktų nuomininkui su „švaria“ kredito istorija.
Pasiūlymai
Anot M. Statulevičiaus, jei aukštesnės klasės butų nuomotojai iš pretendentų nuomotis būstą dažniau prašytų pateikti kredito istorijos ataskaitą, ilgainiui ši praktika taptų įprasta ir žemesnės klasės būsto nuomotojams. Tai padėtų sukurti daugiau pasitikėjimo tarp nuomotojų ir nuomininkų.
„Tuo tarpu pasitikėjimui tarp valstybės ir nuomotojo auginti turime kitas dvi idėjas. Pirmoji iš jų veiktų greičio matuoklių keliuose principu: visi vairuotojai žino, kad yra stebimi. Mes siūlytume apsvarstyti galimybę į kiekvieną skelbimą dėl būsto nuomos sureaguoti automatiniu laišku apie mokestines prievoles. Tai turėtų būti pigi ir pakankamai efektyvi priemonė, raginanti nepamiršti savo pareigų valstybei. Panašus principas dabar veikia su notarų biuruose registruotomis sutartimis. Antroji – būtinybė pranešti mokesčių administratoriui apie pradėtą nuomos veiklą per mėnesį nuo jos pradžios. Taip suveiktų kontrolinis mechanizmas deklaruoti pajamas iš šios veiklos metų pabaigoje“, – sako LNTPA direktorius.
Gyventojų apklausą liepos 19–26 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1003 respondentai nuo 18 iki 75 metų.
Pagal LNTPA inf.