Žymiais Gėtės žodžiais „Architektūra – tai laike sustingusi muzika“ groja jau virš 400 metų gyvuojantis Šv. Jokūbo kvartalas. Nuo medinės vienbokštės koplytėlės, tarsi vieno puslapio kūrinio, iki XXI a. simfonijos. Šioje muzikinėje penklinėje sugulė paveldo tvarkyba, restauracija, renovacija, rekonstrukcija ir juos papildantis šiuolaikinės architektūros atgarsis. Studijos „DO Architects“ vedančiosios architektės Gilmos Teodoros Gylytės žodžiais, pagrindiniu smuiku griežia miesto orkestre reikšmingi bažnyčios bokštai.

Šv. Jokūbo kvartalo istorija, nulėmusi konkursinių darbų vaizdą

Šv. Jokūbo kvartalas augo kartu su likusiu miestu, tačiau per amžius įvykę pokyčiai nustelbė reikšmingus pirmuosius teritorijos vystymosi etapus.

Nuo kvartalo pradžios, medinė koplytėlė Vilniaus Lukiškėse peraugo į Dominikonų vienuolyną ir apie XVIII a. pab. ten įsikūrė pirmoji pasaulietinė ligoninė Vilniuje. Ji plėtėsi, atsirado naujų pastatų, o praeitame amžiuje įvyko milžiniškas kvartalo pokytis, kuomet aikštė prieš Bažnyčią ir palei upę, sovietmečiu buvo užstatyta gyvenamųjų namų. 

„Konkurse užkodavome gyvastingą kvartalą – visų pirma, apsupome kvartalą aktyviais pirmais aukštais, naujus intarpus sužeminome, atverdami perspektyvas į bažnyčios bokštus, atvėrėme kiemą ir sodą miestiečiams, sukūrėme viešas erdves palei kvartalą supančias gatves, tokias kaip Vienuolio keltininko skverą – įprasminantį buvusią prieplauką, kuria vienuolis keldavo miestiečius per upę.

Nors vienuolynas ir ligoninė visada veikė kaip du skirtingi vienetai, norėjome sujungti į simbolinę ir įvairialypį traukos centrą,“ – pasakoja architektė G. T. Gylytė.

Architektūros simfonija – vieningai grojantis Šv. Jokūbo kvartalas

Architektai siekė atkurti istorinį žavesį, o kartu ir grąžinti miestui vieningai skambantį kvartalą. Naujieji viešbučio pastatai – suskaidyti į du pastatus, papildomai smulkinti ir langų ritmu bei stiklinėmis „pauzėmis“ – nukreipiant dėmesį į bokštus. Įkvėpti barokinės erdvinės hierarchijos, žmogų nuo intensyvios gatvės pakviečiame į įgilintą kiemelį, ir tik tada kviečiame įeiti pro pagrindinė įėjimą, – pasakoja architektė. – Nenorėjome daryti įėjimo tiesiai iš Vaižganto gatvės, nes ji labai intensyvi ir aktyvi. Suprojektavome tokį kaip kurdonerą, į kurį patenki iš pagrindinės, t. y. gatvės erdvės ir tik tuomet judi „šiuolaikiškai barokiško“ įėjimo link“, – pasakoja architektė G. T. Gylytė.

Siekdami kurti vieningą kvartalo urbanistiką, architektai pasinaudojo Lukiškių aikštės pusėje esančios tvoros altitude ir pratęsė ją aplink visą kvartalą. Jis susijungia per fasadus, tvoras, langus ir kitus elementus, taip juntama, kad ši teritorija yra vienas „kvartalas“. Kadangi tai sukuria tam tikrą uždarumo įspūdį, naujuose Vaižganto g. pusės tūriuose suprojektuoti dideli 5 metrų aukščio langai, mažoji architektūra, fasaduose integruoti suoliukai, žaluma – kuriamas vizualinis objekto ir miesto ryšys. Sekant istorinio konteksto melodiją, A. Goštauto g. prieigos atvertos į miesto pusę, grąžinant vizualinį ryšį su Neries upe. 

Be pagrindinio instrumento – bažnyčios – Šv. Jokūbo kvartale išliko keturi istoriniai pastatai. Į vientisą kūrinį juos sujungė naujieji „intarpai”, Neries upę atvaizduojantys žalsvo atspalvio stikliniai pastatai. Juos architektė vadina „pauzėmis” tarp pagrindinių istorinių instrumentų. Naujos dalys tapo simboline jungtimi tarp kvartalo erdvių ir Goštauto gatvės prieigų. Šios kūrinio dalies kulminacija skamba per pagrindinius 2,5 metrų peraukštėjimą žyminčius laiptus, iš kiemo pusės miestietis leidžiasi amfiteatru upės link. 

Nors pagal detalųjį planą buvo galima statyti ir aukštesnius pastatus, Šv. Jokūbo kvartale dominuoja ne nauji statiniai, jie veikia kaip pagalbinis įrankis išryškinti ir paženklinti esamą architektūrą. „DO architects“ kūrė architektūrą, kuri neužgožtų istorinio konteksto ir kvartalo žvaigždės – bažnyčios bokšto. Sutvarkius kvartalo skaudžiausias vietas, akcentavus vertybes, šiuolaikinė architektūra išlaikyta žemesnė ir saikinga, o naujos formos ir urbanistinė integracija leido žvelgti į kvartalą atvirai. Klausantis pagrindinės melodijos – keliaujant teritorijoje ir aplink, girdimas ir matomas pagrindinis Šv. Jokūbo kvartalo – bažnyčios – akcentas.

Naujamiesčio nuotaiką ir istorinį sluoksnyną perteikiančios medžiagos

Tarsi netikėtas taktas ansamblį papildė naujas trijų aukštų medžio pastatas. Kontrasto su istoriniais pastatais išraiška pasinaudoję architektai norėjo parodyti, kad Naujamiestyje taip pat vyravo medinė statyba, o 4,5 metrų aukščio langai kviečia atrasti „orias“ pirmo aukšto erdves. 

Tinkas, medis ir valcuota cinko skarda – tai Naujamiesčio atgarsiai, todėl ir atnaujintame Šv. Jokūbo kvartale panaudotos būtent šios priemonės. „Kitas Neries krantas tai nauja kompozicija, savyje slepianti daug įvairumo ir naujovių. O čia norėjome akcentuoti, kad esame vieningas ansamblis. Todėl stiklo „intarpai“ virto sustingusiomis pauzėmis, o naujus tūrius ir restauruotą paveldą sujungė saikinga Naujamiesčio apdaila – rankų darbo, grubus ir su matomais potėpiais tinkas“, – sako G. T. Gylytė.

Pirmą aukštą juosia šviesaus smėliuoto granito plokštės iš Portugalijos karjero. Atkasus Goštauto gatvės istorinį pastatą, buvo įrengtos angos, kurias išpjovus atsiskleidė kelis šimtus metų besikaupęs sluoksnynas. Šv. Jokūbo kvartale vyrauja natūralus, rausvos spalvos, granito denginys. Šis įsilieja ir į pagrindines vidaus erdves, o po to vėl susijungia su lauku. Bendra kompozicija – šviesi, saikinga ir vientisa.

Architektūra lipdėsi sluoksniais: šiandien kuriame ateities kartų paveldą

Šv. Jokūbo kvartalas – kompleksiškas ir ilgalaikis projektas. „Nors paveldosauga įprasta mano, kad senasis sluoksnis yra pats svarbiausias, mes savo projektais stengiamės parodyti, kad svarbiausias – istorijos sluoksnynas, čia kalbame apie beveik 500 metų istorijos. Tai yra didysis menas, suprasti, kas vyko per šiuos šimtmečius, nenurašyti nei vieno laikotarpio, o atvirkščiai – išryškinti visus sluoksnius. Kaip ir žmogaus gyvenime, svarbūs visi išgyventi etapai“, – sako architektė. Atsižvelgiant į reikšmingus šio kvartalo etapus, jų buvo keli – nuo augimo, vystymosi dar pačioje pradžioje – iki brutalių sovietmečio architektūrinių skerdynių, o dabar pildoma nauju sluoksniu. 

Projekto metu teko spręsti su paveldo objektais susijusius klausimus. Viename pastatų architektai netikėtai atrado lenktas medines sijas, kurių atidengimas tik sustiprino bendros erdvės kontekstualų pojūtį. Šv. Jokūbo kvartalas yra kupinas įvairiausių paaiškinamų lentelių, padedančių susiorientuoti istorinio kvartalo platybėse.

Iki šiol užsidaręs Šv. Jokūbo kvartalas skamba miestui

Esminis pokytis yra kvartalo atvėrimas visuomenei. Architektūrinė kalba ir urbanistinė integracija sugrojo savo dalį, padėjusią pritraukti miestiečius ir svečius tyrinėti aplinką ir kartu kurti gyvą kvartalą, kuris taptų pulsuojančia miesto dalimi, kur subtiliai susipynė šiuolaikinės architektūros braižas ir kelių šimtmečių istorija. „Siekėme pabrėžti jų istorinę vertę, taip pat projektuodami naujus pastatus, kurie, nors ir modernūs, sukurti su pagarba aplinkiniam kontekstui. Istorija ir modernumas kvartale susilieja taip, kad abi šios dimensijos viena kitą papildytų – naujieji pastatai ne konkuruoja, o subtiliai papildo istorinius objektus“, – sako „Lords LB Special Fund IV” fondo valdytoja Anastasija Pocienė.

„Architektūrai reikia laiko įsitraukti į kontekstą, – sako G. T. Gylytė, – kai viskas bus apželdinta, užaugs gebenės, o lapai kris ant natūralaus, „netobulo“ tinko – tuomet išties Šv. Jokūbo kvartalas įaugs į miesto kompoziciją. Kvartale įsikūrus nuomininkams, bus įdomu stebėti, kaip ši vieta suskambės ir kitais tonais, vyks ne tik išorės, bet ir vidaus erdvių integralus patyrimas. Tikiu, kad vietos tradicijos susikurs laikui bėgant, miestiečiams ir erdvių šeimininkams kasdien naudojant atgimusias kvartalo erdves. Kelis dešimtmečius vilniečiai šį kvartalą daugiausia atsimena dėl apleistų pastatų ar automobilių stovėjimo aikštelės, geriausiai matytos iš Vaižganto ir Goštauto gatvių. Visa teritorija ilgą laiką buvo tarsi ištrinta iš mentalinio Vilniaus žemėlapio“, – sako architektė.

Kvartalo daugiafunkciškumas – raktas į urbanistinę darną

Ugdymo filosofija atsispindi per patirtį ir eksperimentavimą, o kuriamas kvartalas suteikia tam daug laisvės ir erdvės. „Nuo projektavimo pradžios išsikėlėme tikslą – sukurti švietimui pritaikytą vietą, kuri atlieptų tiek mokyklos, tiek bendruomenės poreikius. Įgyvendinome nemažai unikalių architektūrinių sprendimų, kurie suteiks įkvėpimo ir erdvės kūrybingai veiklai. Įrengtas didžiulis amfiteatras, kuris ne tik tarnaus mokyklos laisvalaikiui, bet ir taps erdve įvairioms veikloms. Po žeme suprojektuota erdvi sporto salė užtikrins kokybiškas sporto galimybes mokiniams. Ypatingą dėmesį skyrėme pastatų istoriniam kontekstui, todėl didžioji jų dalis puikiai pritaikyta edukacinei įstaigai, neprarandant istorinės dvasios. Tikime, kad ugdant naująją kartą labai svarbu sukurti įkvepiančią aplinką – tokią, kuri skatintų smalsumą ir kūrybiškumą, o taip pat būtų susieta su miesto paveldu“, – sako „Lords LB Special Fund IV“ fondo valdytoja A. Pocienė.

Architektės G. T. Gylytės manymu, miestiečiai yra pripratę naujuose kvartaluose matyti daugiausia vystomą komerciją, o miesto mokyklos atsiradimas toliau stiprins sveiką įvairovę: „Čia susitiks moksleivių, viešbučio lankytojų, religinių bendruomenių ir kitų miestiečių keliai, kas savaime didins vietos gyvybingumą. Manau, šis vertybinis vystytojo užmojis sukurti įvairų kvartalą funkciniu aspektu yra pavyzdinis. Funkcinė įvairovė yra absoliučios daugumos šiuolaikinių urbanistų rekomenduojama praktika vystant gyvybingas, patrauklias, miestietiškas erdves.“

Kvartalas kūrėsi architektų kartomis

Pirmasis Šv. Jokūbo kvartalo atnaujinimo konkursas skelbtas prieš beveik 20 metų, architektė G. T. Gylytė tuo metu dirbo kitoje komandoje, o pasikeitus kvartalo savininkams, antrame konkurse dalyvavo jau su savo studija. Procesas išties buvo ilgas ir sudėtingas. Glaudus komandos ryšys su kitais profesionalais, architektais, konstruktoriais inžinieriais, o taip pat ir su užsakovais ir paveldosaugos atstovais, tarp jų – Aušra Gvildiene, suteikė įvairiapusišką požiūrį į kompleksišką užduotį. 

„Naujais pastatais suformuojama kukli, nuolanki kvartalo struktūra. Visai būdais stengiamės atverti Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštus, kad iš kuo įvairesnių perspektyvų jie atsivertų. Šv. Jokūbo kvartalas atviras ir įvairus, iš jo ir jame yra daug persiklojančių sluoksnių ir perspektyvų. „Pats teritorijos vientisumas, atvirumas ir būsimas gyvybingumas jai sugrąžina šimtmečius būdingą, istorinę, tačiau nepelnytai svetimų jėgų užgniaužtą urbanistinę funkciją“, – sako G. T. Gylytė.

Šiuo metu kvartale vyksta intensyvūs lauko teritorijos įrengimo ir apželdinimo darbai, taip pat vidaus įrengimo darbai. Jau beveik baigti pavyzdiniai viešbučio kambariai, kituose pastatuose vyksta pertvarų formavimas bei inžinerinių tinklų vedžiojimas. Mokyklos dalies atidarymas planuojamas 2025 metų balandį, o visas kompleksas bus užbaigtas ir atvertas lankytojams iki 2025 metų birželio mėnesio.

Darbui istorinėje vietoje – aukšti reikalavimai rangovui

Šv. Jokūbo kvartalo rangovu pasirinkta įmonė „Naresta“. Jai buvo suformuluota užduotis, kurios pagrindinis tikslas yra laiku ir už sutartą biudžetą pastatyti kompleksą, prisitaikant prie rinkos poreikių, išlaikyti autentišką Vilniaus istorinės architektūros dvasią ir harmoningai integruoti naujus pastatus į šią aplinką. 

Kaip nurodo „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius, projekto metu ypatingas dėmesys skiriamas rekonstruojamų pastatų formoms išsaugoti, sienoms, grindims eksponuoti ir restauruoti. Siekiama užtikrinti naujosios statybos pastatų tvirtumą ir ilgaamžiškumą, naudojant patikimus bei šiuolaikiškus gelžbetonio konstrukcijų sprendinius.

Nuspręsta išlaikyti ir restauruoti istorinius pastatus, siekiant išsaugoti jų vertingąsias savybes. Rekonstrukcijos ir naujos statybos darbai buvo vykdomi laikantis visų kultūros paveldo reikalavimų, o tai reiškė, kad „Naresta“ darbuotojai turėjo būti ypač atsargūs, kad išlaikytų senamiesčio istorinį charakterį. „Be to, siekiant išlaikyti senųjų pastatų stabilumą, buvo įrengti pamatų stiprinimo sprendiniai bei pritaikytas grunto stiprinimas injekcijomis. O dėl aukšto gruntinio vandens lygio šalia Neries upės, buvo būtina naudoti vandens siurblius ir kitus vandens kontrolės mechanizmus, kad būtų galima statyti požeminę parkavimo aikštelę“, – sako „Naresta“ generalinis direktorius. 

Statybos vyko itin aktyvioje Vilniaus miesto dalyje, todėl, kaip ir įprasta dirbant miesto centre, tenka susidurti su iššūkiais, derinant darbus su miesto transporto bei pėsčiųjų srautais, užtikrinant aplinkinių pastatų saugumą ir nekeliant trikdžių aplinkinių gyvenimui.

Moderni statybos planavimo metodika

Kalbėdamas apie nestandartinius sprendinius, T. Grincevičius, išskiria BIM metodiką, kuri leidžia detaliai suplanuoti visus statybos etapus, užtikrinti sklandų darbų vykdymą ir išvengti galimų problemų ateityje. 

„Statant naujus objektus naudojamos įtempiamo gelžbetonio konstrukcijos, kurios užtikrina pastatų tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Pritaikytas pirma Lietuvoje „Rheinzink“ patentuota stogų „click“ sistema, atkeliavusi iš Vokietijos“, – sako T. Grinevičius.

Daug dėmesio skirta tvariems sprendimas, tarp jų yra pamatų stiprinimas injekcijomis, kurios leidžia užtikrinti pastatų stabilumą nenaudojant didelių žaliavų kiekių bei išvengiant radikalių intervencijų į natūralų gruntą. Naujiems pamatams įrengti naudoti modernūs inkarų, injekcijų ir grunto sutvirtinimo sprendimai, kurie leidžia išlaikyti pastatų stabilumą itin sudėtingomis geologinėmis sąlygomis, taip pat minimalizuojant riziką ir užtikrinant ilgalaikį patvarumą. Valdyti aukštą gruntinį vandenį taikytos naujoviškos siurblių ir hidroizoliacijos sistemos, kurios leidžia efektyviai spręsti požeminės infrastruktūros įrengimo iššūkius šalia Neries upės.

„Projektu pabrėžiami skirtumai tarp naujos ir senos statybos, išskiriamas rekonstruojamų pastatų autentiškumas ir modernios statybos įsiliejimas į Vilniaus senamiestį. Siekiame užtikrinti kruopštumą iki detalių, nuosekliai įgyvendinami kiekvienamą projekto etapą, telkdami išskirtinį dėmesį kultūrinio paveldo apsaugai“, – pabrėžia T. Grincevičius.

Pritaikytas novatoriškas pamatų ir grunto stiprinimo sprendimas

Šv. Jokūbo kvartale itin svarbus buvo pamatų ir grunto stiprinimas. Šiems iššūkiams sprendimus rado įmonė „URETEK Baltic“, kuri pasiūlė inovatyvią išeitį – grunto stiprinimą geopolimerų injekcijomis. Ši novatoriška ir nedestruktyvi technologija leidžia užtikrinti pastatų stabilumą nenaudojant didelių žaliavų kiekių, išvengiant radikalių intervencijų į natūralų gruntą.

„URETEK Baltic“ naudoja didelio tankio, besiplečiančius patentuotus geopolimerus, kurie jau beveik 50 metų naudojami visame pasaulyje. Tai medžiaga, kurią kuria pati įmonė ir naudoja betono plokščių, pamatų, konstrukcijų ir infrastruktūros objektams kelti, išlyginti ir stabilizuoti.

„Kadangi kvartale yra senos statybos pastatų, kyla įvairių rizikų, nes ne visuomet lengva suprasti, kaip pastatai buvo statomi, ar nepadarytos bei nepaslėptos kokios statybos klaidos. Todėl planuojant grunto ir pamatų stiprinimą, pirmiausia atlikti pastatų konstrukcijų grunto tyrimai ir bandymai, kurie leido atrasti reikiamus gylius injekcijoms bei užtikrinti, kad darbai būtų atlikti sėkmingai“, – sako įmonės projektų vadovė Lietuvai, inžinierė Greta Kovzonienė.

Nauji vandentiekio sistemų sprendimai, saugantys pastato istoriją

Šv. Jokūbo kvartalo projekto išskirtinumas yra tai, jog čia į vieningą kompleksą nuspręsta sujungti tiek naujai pastatytus, tiek jau esamus ir restauruotus, istorinius pastatus. Viename iš kvartale esančių istorinių pastatų, vandentiekio inžinerinių sistemų darbus suplanavo ir atliko įmonė „Vartolita“, turinti patirties dirbant tokiuose kultūros paveldo objektuose, kaip Gedimino pr. 7, Jogailos g. 9A, Gedimino g. 9.

Įmonės komercijos direktorius Rokas Požerskas neslepia, kad tai buvo išskirtinis objektas. „Tai analogų Lietuvoje neturintis projektas. Dirbome pastate, kuriam priskirta daug saugotinų vertybių, todėl reikėjo ieškoti nestandartinių sprendimų, kurie padėtų išsaugoti senąsias pastato vertybes ir kartu leistų įdiegti naujausias sistemas. Tai įdomi patirtis, nes turėjome galimybę dirbti su didelę istorinę vertę turinčiu projektu, kuris yra puikus konversijos pavyzdys“, – sako įmonės „Vartolita“ atstovas. 

Reikalavimai grindims – kokybė ir garso izoliacija

Grindų sprendimus Šv. Jokūbo kvartalo statiniuose atlieka įmonė „Grindista“, kuri dalį darbų jau atliko bei vis dar dirba kai kuriuose kvartalo statiniuose. Svarbiausias reikalavimas grindims kvartale buvo ne tik kokybė, bet ir tinkama garso bei termoizoliacija. Smūgio ir garso izoliacijai užtikrinti panaudota akmens vata PAROC SSB1.

Grindų pagrindams naudotas putų polistirenas „EPS 100“, kuris užtikrina šilumos varžą, o taip pat neapsunkina pertvaros. Smūginiam garsui slopinti panaudota akmens vata, pasluoksniams atskirti naudota plėvelė, o grindų tvirtumui užtikrinti – armatūrinis tinklas.

Formuojant grindis vietoje buvo pagamintas smėlbetonis, kuriam naudotas sertifikuotas plautas smėlis ir aukštos kokybės „Rocket 800“ cementas. Jo sudėtyje yra mikrofibra ir plastifikatorius, todėl šis cementas puikiai užtikrina aukštą grindų stiprumą.

„Šiuo metu mūsų komanda atlieka darbus kvartale esančiuose viešbučio tipo pastatuose. Čia taip pat įrengsime ne tik stiprias, bet ir gerą garso izoliaciją turinčias grindis“, – sako įmonės „Grindista“ vadovas Miroslav Nemeiko.

Įvairiapusiškai projektuojami išmanūs viešbučio kambariai 

Šv. Jokūbo kvartale elektros ir silpnų srovių inžinerines sistemas, išmaniuosius sprendinius bei pastato valdymo sistemą (BMS) diegia tarptautinė statybų bei inžinerijos įmonė „Caverion Lietuva“. Šiuo metu viešbučio pastate „Caverion Lietuva“ komanda jau įrengė 4 pavyzdinius kambarius skirtingais stiliais. Užsakovui pasirinkus vieną, pagal pavyzdį atitinkamai bus įrengti visi 271 pastate esantys kambariai.

Viešbutyje veiks išmanus ir energiją tausojantis kambarių mikroklimato valdymo sprendimas. Kambarių rezervacijos sistema bus susieta su pastato valdymo sistema ir tai leis realiuoju laiku valdyti inžinerinių sistemų veiklą pagal patalpų užimtumą. Tai reiškia, kad svečiui esant kambaryje, visos inžinerinės sistemos veiks, kad užtikrintų kambaryje esančių svečių komfortą. Svečiams išėjus iš numerio ar išsiregistravus, ne tik apšvietimas, bet ir šildymo, vėdinimo sistemos pereis į ekonominį režimą. Tokie sprendimai ne tik pagerina svečių patirtį, bet ir prisideda prie tvarumo, padeda efektyviau valdyti energijos sąnaudas.

Pirmą kartą Baltijos šalyse panaudota nauja stogo dengimo technika

Šv. Jokūbo kvartalo pastatams buvo pasirinkta titancinko stogo danga. Skardos tiekimą ir stogo bei skardinimo darbus atliko kvalifikuota įmonės „Lukarna“ komanda, kuri atstovauja ir platina šią skardą Lietuvoje. Kvartalas Vilniaus centre tapo pirmuoju objektu Baltijos šalyse, kuriame buvo pritaikyta unikali vokiečių kompanijos „Rheinzink“ patentuota dengimo sistema. Tai itin praktiškas bei laiko patikrintas metodas, ypač populiarus Prancūzijoje bei Belgijoje, o jo taikymo tradicijos siekia daugiau nei 150 metų. Šiam išskirtiniam darbui atlikti buvo naudota speciali gamintojo profiliavimo įranga.

Įmonė džiaugiasi jau sulaukusi teigiamų atsiliepimų apie šį projektą. „Šiuo metodu dengti pastatai išsiskiria estetine išvaizda, o cinko skarda, pasižyminti ypatingu patikimumu ir ilgaamžiškumu, neabejotinai džiugins ir tarnaus ilgus metus“, – sako įmonės „Lukarna“ vadovas Marian Borkowski.

_{„Lukarna“ nuotr.}

Paklaustas apie nestandartinius sprendimus objekte, vadovas pabrėžė iššūkius, kilusius dirbant su stoglangiais bei dengiant sudėtingas stogo konstrukcijas žiemos metu. Nepaisant to, profesionali komanda, turinti reikiamą patirtį, darbus atliko puikiai.

Stogų sprendimai pagal naujausias tendencijas

Subtilių Šv. Jokūbo kvartale esančių naujų stiklinių fasadų ir stogų sprendimai atlikti įmonės „Almeca“. Įmonė džiaugiasi galėjusi prisidėti prie didelio ir įdomaus projekto, kuris leidžia pritaikyti inovatyvius sprendimus ir pasiūlyti naujausius gaminius.