Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVM) pakeitimai, numatantys atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymą statybos darbams. Tikimasi, kad pasikeitimai sustiprins šalies statybos sektorių, o valstybei užtikrins sklandesnį mokesčių surinkimą į biudžetą. Visgi jau pirmasis mėnuo išryškino trūkumus, kurie atsirado nutolus nuo pradinės šios iniciatyvos esmės.
Statybos verslo įmones vienijanti Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritarė atvirkštinio PVM iniciatyvai atsižvelgdama į tai, kas buvo deklaruojama projekto aiškinamajame rašte, bei tikėdamasi, kad poįstatyminiais aktais bus sukurtas subalansuotas atvirkštinio PVM mechanizmas. LSA dėl šios naujovės aktyviai diskutuoja su savo nariais, taip pat organizavo du seminarus, kuriuose buvo aptariami naujojo mechanizmo taikymo klausimai.
PVM įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte projekto rengėjai deklaravo, jog atvirkštinio PVM mechanizmo pagalba bus ne tik pagerintas PVM surinkimas į biudžetą, bet ir subalansuota statybos sektoriuje finansinių srautų sistema, kadangi rangovams nebereikės mokėti į biudžetą PVM, kol jie nėra gavę atsiskaitymo už atliktus darbus. Tačiau dar Seime įstatymo projektas buvo pakoreguotas išeliminuojant iš atvirkštinio PVM mechanizmo taikymo mechanizmo valstybės ir savivaldybių institucijas, nors būtent jos taiko ilgus atsiskaitymo terminius ir dažniausiai vėluoja atsiskaityti už darbus. Priėmus įstatymą, LR finansų ministerija reikiamų poįstatyminių aktų nepriėmė, nors buvo įpareigota tai padaryti. Vietoje poįstatyminių aktų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengė įstatymo taikymo komentarus, kuriais dar labiau susiaurino atvirkštinio PVM taikymą, sukūrė nesubalansuotą mechanizmą, sudarė prielaidas atsirasti neaiškioms situacijoms ir ginčams.
LSA prezidentas Dalius Gedvilas (nuotraukoje): „Problema kilo dėl to, kad VMI sukūrė tokį mechanizmą, kuris neatitinka įstatymo projekto aiškinamojo rašto tikslų. Šiuo metu matome, kad yra iškraipoma teisinė ir technologinė statybos darbų samprata, o valstybės ir savivaldybių institucijoms suteikta privilegijuota padėtis, nes joms ir toliau paliekama galimybė vilkinti atsiskaitymus su rangovais, nepatiriant dėl to jokių finansinių pasekmių“.
Lietuvos statybininkų asociacija išsiuntė raštą LR finansų ministrui Rimantui Šadžiui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininkui Dainorui Bradauskui išskirdama pagrindines išryškėjusias klaidas, kurias būtina operatyviai taisyti.
Visų prima, PVM permokos grąžinimo verslui sąlygos liko tos pačios, kaip buvo iki šiol, nors pasikeitusi PVM mokėjimo tvarka reikalauja šias sąlygas peržiūrėti. Statybinių medžiagų pirkimui atvirkštinis PVM netaikomas, todėl medžiagas įsigyjantys ir vėliau jas statybose panaudojantys rangovai sukaupia didžiules PVM permokas, kurias bendruoju atveju valstybė grąžina tik per 6 mėn. Atsižvelgiant į tai, LSA prašo kuo skubiau sutrumpinti PVM permokos grąžinimo terminus iki 30 dienų.
Be to, susidaro situacija, kai tie patys darbai (pvz., langų montavimas) vienu metu laikomi ir prekėmis, ir statybos darbais. Dėl to statybos dalyviams kyla daugybė neaiškumų, ką laikyti statybos darbais ir kada taikyti atvirkštinį PVM. Atsižvelgiant į tai, LSA pabrėžia būtinybę statybos darbus apibrėžti taip, kaip jie suprantami LR statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose.