Šiandieninės idėjos ir proveržis užtikrina ateities renovacijos viziją, kurią yra nusibrėžę „Energiesprong“ arba lietuviškai vadinamos „Energetinio šuolio“ programos komanda. Jų veikla orientuojasi į kokybišką ir greitą renovaciją, kai pastatai paverčiami aplinkai neutraliais. Tokiai iniciatyvai palaikyti reikia nemažo finansavimo, kuris gaunamas iš įvairių šaltinių. Didelė dalis ateina iš planinės priežiūros ir remonto biudžeto ateinantiems 30 metų, taip pat iš būsimų energijos sąnaudų sutaupymo, o tai reiškia, kad skolinamės iš ateities, tvirtai įsitikinę, jog pasieksime geriausius rezultatus. Šiuo metu „Energetinio šuolio“ programa yra pasiekusi bandomąjį etapą, sparčiau plėtojama ir taikoma Olandijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse. Lietuva prie šios iniciatyvos tikisi prisijungti ateityje. Galbūt tai taps renovacijos šuoliu ir mūsų šalyje.
Organizacijos „IWO“ projektų vadovė ir „Energiesprong“ komandos narė Inga Rovbutas pasakojo apie Vokietijoje populiarėjančią serijinę, dar kitaip – skydinę, renovaciją. Organizacijos „IWO“ tikslas yra vystyti į rinką orientuotas struktūras būsto ir statybų sektoriuje. Tai apima ir Lietuvą bei kitas Rytų Europos šalis ir net krypsta į Artimųjų Rytų pusę, kur susiduriama su didele socialine būsto problema, prasta būsto kokybe ir technine būkle. „Energiesprong“ orientuojama į pačios renovacijos technologiją, jos sąnaudų mažinimą ir gamybos spartą bei supaprastinimą.
Naujas renovacijos kelias
Serijinės arba skydinės renovacijos esmė – atskirų fasado elementų gamyba gamykloje. Panašiai gali vykti ir naujos statybos procesas, tačiau čia prisideda tų elementų tvirtinimas prie esamų pastatų fasadų. Vienas pagrindinių skirtumų nuo įprastos renovacijos, anot I. Rovbutas, yra tai, kad didžioji dalis proceso atliekama gamyklose gaminant atskirus elementus, kurie tik vėliau tvirtinami prie fasadų. „Tai yra didelis pranašumas šalyse, kur vyrauja nuomos rinka ir nuomininkai dažnai skundžiasi, kad renovacija užtrunka ilgai. Be to, gamyklose paruošti elementai iškart būna aukštesnės energinės klasės, todėl pastatai renovuojami ne iki C ar B, bet iškart siekiama A++ energinės klasės“, – aiškino ji.
Toks statybos metodas grindžiamas konstrukcinių pastato dalių (fasadų, stogų, grindų ir kt.) gamyba, naudojant pramonines gamybos linijas, kurios leidžia serijiniu būdu greitai pagaminti vienodus elementus. Šio tipo renovacijos privalomas aspektas – automatizacija, į kurią įeina pastato skaitmeninis skenavimas, modeliavimas skaitmeninėse platformose, kompiuteriniu būdu. „Ar tai utopija? Nežinau, bet Olandijoje šie principai jau taikomi. Serijinė renovacija yra greitesnė, mažiau reikia rankų darbo, o tai reiškia, kad mažėja ir klaidų tikimybė. Tokiu atveju nereikia pastolių ir kranų. Siekiant masto ekonomijos, kai kuriuose projektuose taikomi tie patys modeliai ir taip trumpinamas projektavimui reikalingas laikas. Taip galima pasiekti ir aukštesnius energinius standartus. Be to, sumažėja transportavimo, logistikos poreikiai ir išlaidos“, – pabrėžė pašnekovė.
Kur dabar esame?
Ši iniciatyva prasidėjo daugiau nei prieš dešimtmetį Olandijoje, tada tai buvo tik noras greičiau ir pigiau apšiltinti socialinį būstą. Tačiau vystant technologijas kinta ir tikslai – dabar siekiama ne tik optimizuoti renovacijos procesus, bet ir užtikrinti klimatui neutralių pastatų atsiradimą.
Gamyklose paruošti elementai iškart būna aukštesnės energinės klasės, todėl pastatai renovuojami ne iki C ar B, bet iškart siekiama A++ energinės klasės“, – sako „Energiesprong“ komandos narė Inga Rovbutas.
Tikslas – pastatas, kuris per metus sunaudotų tiek pat energijos, kiek jos pats ir pagamintų. Dabar šios renovacijos metu sutaupoma mažiausiai 55 proc. pirminės energijos suvartojimo, palyginti su pastatu prieš renovaciją. Iš esmės siekiama, kad atsiperkamumas būtų lygus padarytai investicijai, tai ne tik energinių, bet ir finansinių sąnaudų mažinimas. Nors 10 metų yra ilgas laiko tarpas, jau matomi pirmieji rezultatai, projektai įgyvendinti įvairiose Europos šalyse, keli net ir mūsų kaimyninėje Estijoje.
Šiandien dar esame bandomajame etape, tai nėra labai paprasta, nėra labai greita, tačiau jau kokybiška ir įperkama. Įgyvendinimo fazėje bus siekiama supaprastinti ir pagreitinti visą procesą, o vėliau visi rodikliai turėtų šoktelti ir pasiekti atitinkamą paprastumo, greičio, kokybės ir kainos standartą. Tada šis renovacijos metodas turėtų įsitvirtinti laisvojoje rinkoje.
padengti mediena, įrengti fotovoltiniai elementai ant stogo. Energiesprong.de nuotr.
I. Rovbutas įsitikinusi, kad serijinė renovacija turi didžiulę galimybę įsitvirtinti Lietuvoje. Mūsų šalyje yra daug nerenovuotų pastatų, dauguma jų – tipiniai, todėl tai puikiai tinka serijinei renovacijai įgyvendinti. Taip pat Lietuvoje yra patyrusi surenkamųjų namų gamintojų rinka. Tikimasi, kad nuo kitų metų bus svarstoma įgyvendinti „Energiesprong“ projektus. „Ko reikia, kad tokia renovacija vyktų ir Lietuvoje? Sudaryti sąlygas renovacijai naudojant skydinius elementus, numatyti papildomą valstybės finansavimą pirmiems projektams bei išskirti tipinius pastatus ir organizuoti grupinius pirkimus“, – įsitikinusi ji.
Kaip renovaciją paversti šuoliu?
Vokietijoje įsisiūbavo kalbos apie perėjimą nuo individualaus projekto iki serijinio produkto. Šiandien renovacija vykdoma itin lėtai ir nedideliu mastu, todėl „Energiesprong“ komanda suka galvas, kaip atrasti būdus, kurie leistų greičiau apšiltinti pastatus ir pasiekti energinę nepriklausomybę, taip pat kaip patobulinti šį procesą, kad jis būtų skirtas ne tik individualiam projektui, o veiktų ir masinės gamybos principu, kadangi toks gamyklinis procesas sutaupo nemažai finansų bei laiko. Olandijoje jau pradėjo taikyti supaprastintą procesą: pastato renovaciją galima užsisakyti internetu, tarsi pirktum langus: suvedami atitinkami parametrai ir kita informacija, paskaičiuojamos išlaidos ir galima užsakyti fasado elementus, kurie po mėnesio yra atvežami į statybvietę, o procesu pasirūpina statytojas. Tai yra iš lėto įgyvendinama vizija, kurios sujudimas jau prasidėjo Olandijoje.
būti padengta praktiškai bet kokia medžiaga, o fotovoltinius elementus galima montuoti tiesiai į patį fasadą. Energiesprong.de nuotr.
Šiandien tai gana brangus renovacijos procesas, tačiau, pasak I. Rovbutas, svarbu suprasti, kad tai yra investicija, kurią skiriame savo ateičiai. Tokią ilgalaikę investiciją geriau atlikti tik kartą, nei nuolatos priklausyti nuo energijos kainų svyravimo. Mažesnes renovacijos sąnaudas ir didesnį tempą bei intensyvumą galėtų paspartinti įvairios vyriausybės paskatos. Visgi I. Rovbutas tiki, kad ateityje tokia renovacija taps populiaresnė, įsitvirtins ekonomikoje ir galės konkuruoti su dabartine konvencine renovacija, o galbūt kaina galės nukristi ir dar labiau.
„Energiesprong“ sukūrė šios programos rinkos plėtros komandas (angl. „Market Development Team“), kurių tikslas yra domėtis ir rūpintis paklausa ir pasiūla. Vokietijoje jos yra finansuojamos vyriausybės ir koordinuojamos Vokietijos energetikos agentūros. Tokia komanda gali puikiai vystyti ir vykdyti renovacijos paskatinimo ir plėtros planą šalyje, stebėti užsakovų poreikius ir surasti jiems atitinkamus technologinius pasiūlymus. Atsižvelgus į paskutinio dešimtmečio patirtį, renovacijos procesas vyksta itin lėtai, trūksta finansavimo, tiek pastatų savininkai, tiek statytojai turi savo tradicinius, nusistovėjusius procesus, dėl kurių sudėtinga judėti pirmyn. Tokios sąlygos nėra tinkamos šiam naujam produktui išsivystyti, dėl ko itin svarbu įvesti trečiąjį subjektą – plėtros komandą, kuri rūpintųsi šių spartesniu procesų realizavimu.
Vis dėlto svarbu akcentuoti tokios renovacijos privalumus tam, kad gebėtume išjudinti ją iš vietos. Atliekant serijinę arba skydinę renovaciją įvyksta daugybė teigiamų pokyčių, sumažėja rankų darbo trukmė, infrastruktūros poreikis, keliama nekilnojamojo turto rinkos vertė, pastatų kokybės ir komforto lygis. Be to, tokia renovacija skatina žiedinę ekonomiką ir mažina atliekų kiekį statybų metu, skatinamas tvarių medžiagų (pavyzdžiui, medienos) naudojimas, taip pat siekiama plėsti aplinkai neutralų poveikį turinčių pastatų eksploatavimą.
