Kultūros paveldo objektų savininkus ir valdytojus praėjusiais metais pasiekė optimistinė žinia – paveldotvarkai pirmąsyk skirtos Europos Sąjungos (ES) lėšos. Kultūros ministerijos Investicijų valdymo skyriaus vedėjas Šarūnas Šoblinskas paaiškino, kad ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojami valstybiniai, sakraliniai, savivaldybių ir privačių juridinių asmenų valdomi kultūros paveldo bei valstybės, savivaldybių ir privačių juridinių asmenų kultūros infrastruktūros objektai.
Valstybiniams kultūros paveldo objektams skirta kone 45 mln. eurų, iš kurių beveik 14 mln. atseikėta sakraliniams paveldo objektams. Š. Šoblinskas patvirtino – ES struktūrinių fondų lėšos skiriamos ne konkrečiai paveldo objekto tvarkybos darbams, nes tai yra valstybės rūpestis, o jų pritaikymui visuomenės reikmėms.
Į finansuojamų objektų sąrašą pateko ŠAM Venclauskių namai (Vytauto g. 89, Šiauliai), kurie, atlikus tvarkybos darbus, bus pritaikyti daugiafunkcėms muziejinėms veikloms, Užutrakio dvaro sodyba, Trakų Pusiasalio pilis, Trijų Kryžių kalnas, Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų rytų paviljonas ir pietų korpusas ir kiti objektai.
Tarp sakralinių kultūros paveldo objektų – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Bernardinų vienuolyno ansamblio Vilniuje sutvarkymas (trečias etapas) ir kiti.
Sykiu vykdomi du konkursai – kultūros paveldo aktualizavimo ir kultūros infrastruktūros modernizavimo. Šiuodu administruoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Kultūros ministerijos užduotis – parengti konkursų taisykles.
„Siekiame, kad ES investicijos pasiektų ne tik valstybinius, bet ir privačius kultūros paveldo objektus bei esančius regionuose. Parama skiriama objektams, pritaikomiems visuomenės reikmėms. Yra pavyzdžių, kai paveldo objektai buvo sutvarkyti, užrakinti ir stovi nenaudojami. Mes orientuojamės į veiklų sukūrimą – abipusę naudą“, – aiškino Kultūros ministerijos atstovas.
Beje, savivaldybės, pretenduojančios gauti ES struktūrinių fondų lėšas paveldo objektams tvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms, 15 proc. projektui reikiamos sumos turėtų atseikėti iš savo kišenės. Konkursuose dalyvaujantys paveldo objektų savininkai ir valdytojai taip pat gauna ne visą pageidaujamą sumą. Bet dažniausiai, anot Š. Šoblinsko, to pakanka svarbiausiems darbams atlikti ir pasiruošti planuojamoms veikloms.
Pašnekovas pripažįsta – ne visi paveldo objektai, kuriems žūtbūt reikalinga parama tvarkybos darbams, jos sulaukia iš karto, mat darbai ne tik reikalaujantys kruopštumo, profesionalumo, bet ir nemažų investicijų. Dalį reikiamų lėšų planuojama skirti iš Valstybės investicijų programos, kurios prioritetas – kultūros infrastruktūros atnaujinimas. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvos rusų dramos teatras, įsikūręs UNESCO Pasaulio paveldo objektu paskelbtame Senamiestyje, pastatytas 1913 m. pagal Vaclavo Michnevičiaus ir Aleksandro Parčevskio projektą. Šiuo metu pastatas prastos būklės, jame sudėtinga vykdyti teatro veiklą, taigi, jis neabejotinai sulauks valstybės pagalbos.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.
