Šalies sostinėje atidaromi nauji verslo centrai, daugėja laisvo biurų ploto, vis dar stiebiasi nuomos kainos. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad intensyviai augančiai Vilniaus biurų rinkai gresia perkaitimas, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai su tuo nesutinka.
Pasak tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Newsec“ analitiko Gintaro Toločkos, nors daug kas prieš kelerius metus prognozavo, kad šiuo metu Vilniuje duris atveriantys verslo centrai neras nuomininkų ir stovės tušti, prognozės nepasitvirtino.
„Šiandien atidaromuose biuruose 70–90 proc. ploto jau yra užimta, o keli mėnesiai po atidarymo jie būna visiškai užimti. Net 2018–2019 m. duris atversiančiuose biuruose šiandien jau yra išnuomota apie 50 proc. ploto. Taigi Vilniaus biurų rinka turės erdvės toliau augti net ir po 2019 metų“, – sako specialistas.
Analitiko manymu, augimo prognozei pagrindo suteikia ir kol kas kuklūs Vilniaus modernių biurų ploto skaičiai. 2017 m. III ketvirčio pabaigoje Vilniuje buvo 566,4 kv. m ploto modernių biurų – vienam miesto gyventojui tokių patalpų tenka tik apie 1,04 kv. m.
„Net kaimyninių šalių kontekste atrodome kukliai, nes modernaus biuro ploto tenka daugiau tiek Latvijos, Estijos ar Lenkijos didžiųjų miestų gyventojams. Pavyzdžiui, Varšuvoje šio ploto tenka apie 2 kv. m gyventojui. Vakarų Europos valstybėse – 3 kv. m ar dar daugiau“, – vardija G. Toločka.
„Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovė Jurgita Šilaikytė pastebi, kad panašus aktyvumas Vilniaus biurų rinkoje buvo užfiksuotas prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. buvo įgyvendinami 13 biurų projektų, kurių bendrasis plotas siekė apie 135 tūkst. kv. m, o per artimiausius kelerius metus sostinės rinką turėtų papildyti 140 tūkst. kv. m biurų ploto. Nuomos kainos taip pat kyla, tiesa, prieš dešimtmetį buvusio piko jos dar nepasiekė. 2008 m. A klasės pastatuose kainos siekė apie 18–20 Eur / kv. m, o dabar tos pačios klasės pastatuose jos svyruoja nuo 15 iki 17 Eur/ kv. m.
Vis dėlto J. Šilaikytė teigia, kad dabartinė situacija pakituosi, nes saugiklius įdiegė tiek bankai, tiek vystytojai.
„Dabar yra kitokia rinka, nuomininkai, vystytojai, kitoks ir finansavimas. Nuomininkai šiandien nevengia sudarinėti sandorių pagal kuriuos į biurą bus įsikraustoma po 2 metų, dauguma projektų vykdomi sakingai ir nuosekliai, turint inkarinį, stiprų nuomininką ar net iš anksto visiškai užimtą pastatą“, – sako „Newsec“ atstovė.
Palyginti su antru 2017 m. ketvirčiu, trečią ketvirtį Vilniuje nuomojamo biurų ploto rinkoje padaugėjo 4,8 proc. Šiuo laikotarpiu buvo atidaryti net keturi verslo centrai: A klasės „Park Town I“ (89 proc. užimtumas), A klasės „Narbuto 5“ (97 proc. užimtumas), A klasės „Green Hall 2“ (70 proc. užimtumas), B klasės „Eleven“, kurio užimtumas atidarymo dieną siekė 65 proc.
Nauji duris atvėrę verslo centrai kilstelėjo Vilniaus biurų vakansijos rodiklį, tačiau pokytis buvo mažesnis nei tikėtasi: vidutinė biurų vakansija pasiekė 5 proc. (A klasės – 3,1 proc., B klasės – 6 proc.).
Prognozuojama, kad Vilniuje sėkmingai kuriantis naujiems verslo centrams, biurų vakansija ir toliau nežymiai augs. Tikimasi, kad paskutinį šių metų ketvirtį rinką papildys dar 140 000 kv. m biurų ploto. Šiuo metu įgyvendinama dešimt iš 14 verslo centrų projektų. Daugiau nei 80 proc. statomų objektų bus A klasės biurai centriniame verslo kvartale.
„Vystytojai plėtoja aukščiausios klasės biurus patraukliausiose miesto vietose, nes rinkoje jų pasiūla yra mažiausia, todėl juos išnuomoti yra gerokai lengviau. Vakansija A klasės biuruose yra beveik dvigubai mažesnė nei B klasės objektuose“, – sako G. Toločka.
Analitiko teigimu, vakansijai ateityje nežymiai augant, biurų nuomos kainos Vilniuje turėtų išlikti panašaus lygio. Pašnekovo manymu, 2018–2019 m. vidutinės vakansijos rodiklis Vilniuje galėtų padidėti iki 6 proc., maksimaliai – iki 7 proc.
Biurai ir mažmeninės prekybos turtas išlieka patraukliausiais komercinio NT segmentais – Europoje šioms sritims skiriama apie 65 proc. visų investicijų į NT. Rinkoje tai vis dar vertinama kaip viena saugiausių investicijų.
