Griūvantis senosios medinės architektūros pavyzdys – sostinės Polocko gatvėje 52 numeriu pažymėtas pastatas, kurį perėmė savivaldybė, bus grąžinamas visuomenei. Tokios pozicijos laikosi miesto valdžia, tikinti, kad finansavimą šio, išskirtine drožyba garsėjančio medinio, vertingu kultūros paveldu pripažinto pastato, tvarkybos darbams gauti įmanoma. Kol kas ketinama parengti restauravimo darbų projektą ir kreiptis teikti paraišką Lietuvos–Baltarusijos programa INTERREG.

Antrasis kvietimas paraiškoms turėtų būti paskelbtas antrą pusmetį. Kol kas daugiau diskusijų kelia galimi šio pastato ateities scenarijai. Svarstomas modelis, kuris leistų pastatą pritaikyti visuomenės poreikiams, sykiu netaptų miesto biudžetui papildoma finansine našta.

Darnaus vystymosi centro vadovas Liutauras Stoškus kviečia prisidėti visus, kas turi idėjų dėl pastato panaudojimo visuomenės poreikiams, tuos, kas savo idėjomis ir laiku norėtų dalyvauti įgyvendinant projektą arba nori sekti procesą ir būti informuoti apie jo eigą.

Šiuo metu geriausiai preliminarią įveiklinimo kryptį apibrėžiantys raktiniai žodžiai būtų: gudų bendruomenė, gudų kultūra, LDK, kultūrinis turizmas, etnocentras, kultūrinis bendradarbiavimas su Baltarusija.

Sostinės savivaldybė prisideda prie idėjos neprivatizuoti šio pastato ir ieškoti kitų būdų kaip atgaivinti šį unikalų pastatą išlaikant jį visuomenės poreikiams.

Lietuvos dailės istorikų draugija dar 2012 metas išsakė nuogąstavimus, jog atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti. Lietuvos dailės istorikų draugijai dar tuomet didelį nerimą kėlė pastato, esančio Vilniuje, Polocko g. Nr. 52, būklė.

Šis pastatas pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą. 1887-aisiais pagal inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą namas buvo perstatytas. Tai – ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Jame tarpukariu gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės – menininkai Konstantinas Markovskis, Jadvyga Minska, rašytoja Sofija Bykova, lankėsi tapytojas Ferdinandas Rusčicas ir fotografas Janas Bulhakas. Namas 2006 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Meniškai vertingiausios pastato dalies – dviaukštės kiaurapjūve ornamentine drožyba dekoruotos verandos – kiauras stogas žiemos nebeatlaikys, todėl būtina imtis kuo skubiausių priemonių šio statinio avarinės būklės pašalinimui ir viso statinio restauravimui.

Pagal SA.lt ir Lietuvos dailės istorikų inf.