Gen. rėmėjas
Rėmėjai
FORUMAS
Šimtmečio paralelės. Lietuva ir pasaulis
Gegužės 27 d., 2022
K/C „Romuva“ (Laisvės al. 54, Kaunas)
Renginys nemokamas
PRANEŠĖJAI
Aida Štelbienė
Architektūros tyrėja, SA.lt išleistos knygos „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ sudarytoja, Architektūros kokybės vystymo asociacijos vadovė
Natalie Mossin
Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijų instituto vadovė
Janas Knikkeris
Architektūros studijos MVRDV partneris, Roterdamas, Olandija
Michaëlis Ghyootas
Architektūros studijos „Rotor“ projektų vadovas, Briuselis, Belgija
José Toralas
„Peris+Toral arquitectes“ partneris, Barselona, Ispanija
Ludovico Lombardi
„Zaha Hadid Architects“ atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims, Londonas, Didžioji Britanija
Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius
Studijos „After Party“ įkūrėjai, Vilnius, Lietuva
Rūta Leitanaitė
Forumo moderatorė, architektūros kritikė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė
albumas
100 ŽINGSNIŲ MODERNIOS
LIETUVIŠKOSIOS ARCHITEKTŪROS LINK
SA.lt šiais metais išleista 300 puslapių knyga „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ su iškiliausiais per šimtmetį sukurtais Lietuvos architektų pastatais (sudarytoja Aida Štelbienė). Skirtingus mūsų šalies architektūros laikotarpius skaitytojams pristato žymūs Lietuvos architektūros istorikai ir tyrėjai: dr. Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė ir dr. Vaidas Petrulis. Renginio dalyviai pirmieji galės susipažinti su šiuo solidžiu leidiniu.
FORUMO PROGRAMA
09.30–10.00 DALYVIŲ REGISTRACIJA / PASITIKIMO KAVA
10.00–10.15. SA.lt mini lietuviškos periodinės spaudos statybų ir architektūros tema pirmtako, žurnalo „Statybos menas ir technika“, išleisto 1922-aisiais, 100-mečio sukaktį. Forumo atidarymo kalba.
10.15–10.45 Lietuvos architektūra nuo 1922-ųjų: iššūkiai ir tapatybė. Aida Štelbienė, SA.lt išleistos knygos „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ sudarytoja, Architektūros kokybės vystymo asociacijos vadovė.
10.45–11.30 Architektūros indėlis į JT tvaraus vystymosi tikslus (Architecture‘s Contributions to the UN Sustainable Development Goals). Natalie Mossin, Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijų instituto vadovė.
11.30–12.15 Žaliosios vizijos (Green Dreams). Janas Knikkeris, architektūros studijos MVRDV partneris, Roterdamas, Olandija.
12.15–13.00 PIETŲ PERTRAUKA
13.00–13.45 (online) Pakartotinis statybinių medžiagų naudojimas. Būdas permąstyti medžiagų ekonomiką (Reusing Building Materials. A Way to Rethink the Material Economy). Michaëlis Ghyootas, architektūros studijos „Rotor“ projektų vadovas, Briuselis, Belgija.
13.45–14.30 (online) Apgyvendinimas ir statyba. Socialinės architektūros iššūkiai ir jų sprendimo strategijos (Inhabiting and Building). José Toralas, „Peris+Toral arquitectes“ partneris, Barselona, Ispanija.
14.30–15.00 KAVOS PERTRAUKA
15.00–15.45 „Zaha Hadid“ Šiaurės šalyse (Zaha Hadid in Nordic Countries). Ludovico Lombardi, biuro „Zaha Hadid Architects“ atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims, Londonas, Didžioji Britanija.
15.45–17.00 Forumo diskusija: kur link mes einame? Moderuoja architektūros kritikė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
17.00–17.20 Konkurso „Medinis daugiabutis“ nugalėtojų apdovanojimas.
17.20–18.30 FURŠETAS
Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas.
Ilgiausiai Lietuvoje leidžiamas statybos ir architektūros raidos metraštininkas, žurnalas „Statyba ir architektūra“ 2022 metais minės statybų ir architektūros temoms skirtos periodinės žurnalistikos šimto metų istorijos jubiliejų.
Puslapyje localhost/newsa/100 leisimės į amžių trunkančią Lietuvos statymo istoriją.
Istorija
Tarpukario pradžioje, Kaune gimstant modernizmo architektūrai, 1922 m. pradedamas leisti leidinys „Statybos menas ir technika“, kuris buvo pirmasis tokios tematikos leidinys Lietuvos istorijoje. Jį inicijavo Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas.
Atgavus nepriklausomybę, buvo dedamos milžiniškos pastangos atstatyti valstybę ir kuo sparčiau ją sustiprinti, taigi šis leidinys turėjo svarbią ir konkrečią užduotį.
Lenkijai okupavus Vilnių, Kaunas 1920 m. buvo paskelbtas Laikinąja sostine ir jame buvo numatyta per trumpą laiką pastatyti Valstybės institucijų bei visuomeninius pastatus.
Neramumų krečiamoje šalyje statybos procesams skirto leidinio leidyba neužsitęsia ir 1923 m. ji nutrūksta.
Į Kauną iš Vakarų valstybių grįžta Vakarų Europos universitetus baigę architektai ir stulbinančiu tempu ima kurti modernų miestą. Didelį indėlį įneša ir statybininkai, kurie neatsilieka nuo naujausių to meto technologijų ir inžinerinių žinių.
Reikšmingai prisideda lietuviai, emigravę į JAV, kurie noriai investuoja į savo gimtinės ateitį. Laikinoji sostinė tampa milžiniška statybų aikštele – per stulbinančiai trumpą laiką pastatoma per 6 tūkst. pastatų. Šis reiškinys iki šių dienų istorikų laikomas sparčiausiu urbanizacijos procesu šalies istorijoje.
1940 m. baigiasi 22 metus trukusi nepriklausomos Lietuvos statyba, kai ją okupuoja Sovietų Sąjunga.
1957 m. Vilniuje grupelė iniciatorių įgyvendina idėją atgaivinti specializuotą leidinį statybos meistrams ir išleidžia du leidinius, kurie vadinasi „Techninis biuletenis“. Sulaukus pasisekimo, nuo trečiojo numerio leidinys pervadinamas – taip gimsta „Statyba ir architektūra“ ir šiuo pavadinimu nenutrūkstamai leidžiamas iki šių dienų.
Devinto dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje ima intensyvėti tautinio atgimimo nuotaikos. Tarpukario Lietuvos istorijoje ieškoma tradicijų tęstinumą skatinančių sąsajų, todėl 1988 m. „Statyba ir architektūra“ redakcijoje Vilniuje nutariama, jog žurnalo pirmtaku bus laikomas 1922 m. Kaune leistas „Statybos menas ir technika“.
1990 m. kovo 11 d. atkuriama Lietuvos Nepriklausomybė.
Iki 1994 m. „Statyba ir architektūra“ leidžia Statybos ir urbanistikos ministerija, po to žurnalas pereina į privačias rankas.
Straipsnių ciklas
Architektūros kritika: rašantys ir veikiantys žmonės
A.Čepauskas: „Statyba ir architektūra“ redakcijoje turėjau daug kūrybinės laisvės
Architektas V.J.Dičius: architektūros kokybė kenčia dėl riboto visuomenės ir užsakovų suvokimo
J.Stražnickas: fenomenas, kad „Statyba ir architektūra“ sugebėjo išlikti
A.Čepauskas: „Statyba ir architektūra“ redakcijoje turėjau daug kūrybinės laisvės
Architektas V.J.Dičius: architektūros kokybė kenčia dėl riboto visuomenės ir užsakovų suvokimo
Fenomenalus tarpukario Kauno šuolis: Lietuva laukia UNESCO verdikto
Architektų žiedą atsiėmęs A.Mačiulis: architektų darbą labai įtakoja verslo interesai
R.Leitanaitė apie naujai atgimusį bauhauzą: architektūrai planuojamas didžiausias proveržis
Knyga
Periodinės lietuvių architektūros spaudos solidus šimtmečio jubiliejus – proga atsigręžti ir įvertinti ilgą, sudėtingą Lietuvos moderniosios architektūros kelią tapatybės link.
2022 metais išleisime knygą „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“.
Fotokonkursas
Tapkite šimtametės istorijos dalimi !
Pastatai kuriami žmonėms. Jie prabyla į mus, kai siejame savo gyvenimo etapus su jais. Dalyvaukite nuotraukų konkurse – siųskite savo archyvo nuotraukas su senesnio laikmečio istoriniais pastatais ir trumpai papasakokite savo ar giminės istoriją – kaip Jūs esate su pastatu susiję.
Profesionalams
Kviečiame profesionalus dalintis turimais archyvais, projektų brėžiniais ar nuotraukomis iš ankstesnių laikotarpių, kurie gali būti aktualios paralelės tarp praeities ir dabarties.
Laukiame įžvalgų su architekto, inžinieriaus, statybininko matymu, kaip keitėsi Lietuvos urbanistinis veidas per pastarąjį šimtmetį.
Projekto „Paralelės“ metu surinktą medžiagą publikuosime žurnale ir portale SA.lt.
Leidėjas
Leidinio generalinis rėmėjas
Leidinio rėmėjai
