Itin trumpame po nepriklausomybės atkūrimo pastatytų naujų mokyklų sąraše greta Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos turėtų būti įrašytas ir Kauno jėzuitų gimnazijos (KJG) pavadinimas. Architektas Sigitas Kuncevičius Vilniuje sukūrė kitokią ugdymo įstaigos aplinkos kokybę, o architektas Gintautas Natkevičius Kaune įrodė, kad kitokią kokybę įmanoma pasiekti net tada, kai projektuotojų mintį saisto erdvinė aplinka: ne tik fizinė, bet ir architektūrinė.

Prioritetas – kokybė

Lietuvoje, ko gero, kol kas nėra Jėzuitų gimnazijos projekto analogo – senamiestyje įkomponuoto naujo mokyklos pastato. G. Natkevičius iškart pabrėžė: tai viso labo mokomojo korpuso priestatas, mandagiai prisišliejęs prie senojo, 1690 metais statyto, gimnazijos pastato. Naujuoju statiniu nesiekta nustelbti orių kaimynų jėzuitų komplekse: vieno gražiausių Kauno pastatų – Perkūno namo, ar Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios ir vienuolyno. Nors priestato autoriai nebandė imituoti senovės, tūriniais sprendimais pasistengė prisitaikyti prie esamų statinių.

Pirmąsias sutartis su Lietuvos jėzuitų provincija dėl darbų Jėzuitų gimnazijoje G. Natkevičius pasirašė prieš 12 metų. „Procesas išties vyko labai lėtai, nes iš pradžių nebuvo reikiamų lėšų, – sakė G. Natkevičius. – Bet iš dalies tai ir gerai, nes nebuvo ir aiškios koncepcijos, kaip bus plėtojamas kompleksas, kur link eis mokykla kaip funkcinė struktūra. Niekas nesuvokė ir kiek tai kainuos, iš kur gauti pinigų ir per kiek laiko viską galima padaryti. Bet jėzuitai turi geras tradicijas: jie daug bendrauja su visuomene, diskutuoja, ieško patirties užsienyje. Su jais labai įdomu dirbti.“

Kai priestatas galiausiai buvo suprojektuotas ir atsirado pinigų darbams, įvyko tai, ką projekto autoriai nujautė, bet neįsivaizdavo masto – rasti XVI amžiaus rūsiai.

Vos pradėjus priestato statybą, rasti XVI amžiaus rūsiai. Pakoregavus projektą, čia įrengta kavinė.

Architektų komanda (G. Natkevičius kartu su Gintaru Čepurna, Dovile Bukauskaite) iškart ėmėsi koreguoti projektą. „Keitėme priestato konstrukcijas didžiulėmis sijomis, apkabinome jomis rūsius šių neliesdami ir kartu išsaugodami viršuje klases. Buvo atlikti archeologiniai tyrimai, specialistai restauravo mūrą, atliko hidroizoliacijos, drenažo darbus. Užsakovams projekto pakeitimai buvo skaudūs ir finansiškai, ir laiko klausimu, bet jie susitaikė su tuo, o dabar džiaugiasi atsiradusiu pastato prieskoniu. Tie rūsiai šiandien aktyviai naudojami – čia įrengta gimnazijos kavinė“, – pasakojo G. Natkevičius.

Rūsiams tvarkyti buvo pasamdyta bendrovė „Restauracija“. Ypatingo kruopštumo pareikalavę darbai vykdyti visą vasarą. Pasak KJG Plėtros skyriaus ir rekonstrukcijos projekto vadovės Editos Zarembienės, atkasus rūsius kai kurios plytos buvo išimtos, kitaip jos būtų toliau trupėjusios, taip pat reikėjo parinkti plytas, kurios tiktų pakeitimams, likusias impregnuoti, atlikti kitus konservavimui reikalingus darbus. Reikėjo sutvirtinti kai kuriuos sienų akmenis – galvojant apie tai, kad kada nors pastatu naudosis vaikai.