Priežasčių neasfaltuoti žvyrkelių nėra: patogus susisiekimas spartina rajonų plėtrą, mažina socialinius ir ekonominius skirtumus apskrityse, taupo kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudas, trumpina keliones ir mažina automobilių keliamą triukšmą bei neigiamą poveikį aplinkai: anglies monoksido angliavandenių kiekį ir kelių dulkėtumą, oro ir paviršinio vandens taršą. Bet 34% valstybinės reikšmės kelių šiandien vis dar neasfaltuoti, ir šis skaičius pastaraisiais metais beveik nemažėja.
Planus teko koreguoti
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjas Artūras Aušra atkreipė dėmesį, kad valstybinės reikšmės kelių žemėlapyje su žvyro danga galima rasti tik rajoninių kelių. Kiti valstybiniai keliai – magistraliniai ir krašto – asfaltuoti. 2013 metų pradžios duomenimis, iš 14 566,6 kilometro rajoninių šalies kelių pusė – 7267 kilometrai – vis dar yra žvyrkeliai. Jei viskas būtų vykę, kaip planuota 2007–2008 metais, šis skaičius būtų kur kas mažesnis.
Pasak A. Aušros, dar 2007-aisiais, rengiant perspektyvines 2008–2009 ir 2009–2010 metų žvyrkelių asfaltavimo programas (įvertinus Europos Sąjungos (ES) skirtas paramos lėšas ir tada tik nuolat didėjusį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą), buvo parengta techninių projektų, pagal kuriuos būtų buvę galima išasfaltuoti daugiau kaip 550 kilometrų žvyrkelių. Kartu su ES lėšomis 2008–2009 metais buvo planuojama išasfaltuoti 255 kilometrus, o 2009–2010 metais – 237 kilometrus žvyrkelių. Be to, dalį kitų žvyrkelių buvo planuota asfaltuoti KPPP lėšomis. Tačiau 2008-ųjų antrą pusmetį pasikeitus ekonominei šalies situacijai, 2009–2010 metais žvyrkelių asfaltavimo programą teko stipriai sumažinti – buvo išasfaltuota tik 164 kilometrai žvyrkelių.
Ir tai buvo paskutinė ES parama žvyrkeliams asfaltuoti 2007–2013 metų laikotarpiu. Nuo 2010-ųjų šie darbai finansuojami tik KPPP lėšomis. Įgyvendinant sumažintą 2010–2011 metų žvyrkelių asfaltavimo programą, išasfaltuota tik 65 kilometrai žvyrkelių, o 2012 metais – jau tik 20 kilometrų žvyrkelių ir įrengta 81,6 kilometro bituminės dangos per gyvenvietes prie valstybinės reikšmės kelių. Taip pat lėšų teko skirti žvyrkeliams atnaujinti ir kelkraščiams atstatyti. 2011 metais šiam reikalui išleista 10,7 mln. litų – sutvarkyta 124 kilometrai žvyrkelių. Pernai išleista 10,9 mln. litų – atnaujinta 146 kilometrai žvyrkelių.
Šiemet planuojama išasfaltuoti apie 43 kilometrus žvyrkelių. Klaipėdos regione bus išasfaltuota 9,69 kilometro žvyrkelių, Marijampolės regione – 4,39 kilometro, Panevėžio regione – 3,55 kilometro, Šiaulių regione – 1,68 kilometro, Tauragės regione – 4,99 kilometro, Telšių regione – 7,8 kilometro, Vilniaus regione – 12,27 kilometro.
Pirmenybė – intensyvaus eismo keliams
Tikintis, kad 2014–2020 metais ES finansinė parama bus bent ne mažesnė kaip 2007–2013 metais ir kad pagerės KPPP finansavimas, šiuo metu pagal finansines galimybes atnaujinami anksčiau parengti projektai (atsižvelgiant į eismo intensyvumą) ir rengiami nauji techniniai tų žvyrkelių, kuriuose vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra ne mažesnis kaip 300 automobilių, projektai. LAKD Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjas minėjo, kad pastaraisiais metais pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems statybą ir valstybinės reikšmės kelių projektavimą, priežiūrą bei plėtrą, atsirado būtinybė atnaujinti – pakoreguoti – ir tuos techninius projektus, pagal kuriuos turėjo būti įgyvendintos 2008–2009 ir 2009–2010 metų žvyrkelių asfaltavimo programos.
A. Aušra pabrėžė: žvyrkelių asfaltavimo planai dėliojami ne filosofuojant, kuriam labiau reikia, o atsižvelgiant į gana aiškiai suformuluotus kriterijus, iš kurių vienas pagrindinių – eismo intensyvumas. „Kelią ir socialiniu, ir ekonominiu požiūriu tikslinga asfaltuoti tada, kai vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra bent 150 automobilių, o žvyro dangos būklė – patenkinama. Tokiu atveju vidinė projekto grąžos norma (projekto nauda) viršija ES nustatytus minimalius reikalavimus (5,5%) ir yra daugiau kaip 7% Kai vidutinis metinis paros eismo intensyvumas viršija 300 automobilių, vidinė projekto grąžos norma siekia 15%“, – sakė LAKD specialistas.
Kainuoja milijonus
Planuodami žvyrkelių asfaltavimą specialistai vertina ir tai, ar išasfaltavus žvyrkelį sutrumpės maršrutas, ar asfaltuota danga numatoma tarp didesnių transporto srautų traukos centrų, ar išasfaltuotas kelio ruožas kirs gyvenamąsias teritorijas, ar gali sujungti greta esančias gyvenamąsias teritorijas (kaimus, miestelius). Vis dėlto didžiausią įtaką dėliojant prioritetus turi vidutinis metinis paros eismo intensyvumas numatomame asfaltuoti kelio ruože. 2012 metų duomenimis, ruožų, kuriais per parą pravažiuoja daugiau kaip 300 automobilių, šalyje yra 682,6 kilometro. Išasfaltuoti kilometrą žvyrkelio šiandien kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 mln. litų.
Žvyrkelių mažėjimas priklausys ne tik nuo to, kiek lėšų 2014–2020 metų laikotarpiu šioms reikmėms bus skirta iš ES fondų, bet ir nuo to, kiek pinigų išgalės skirti valstybė. „Bet kiek lėšų bus skirta žvyrkeliams asfaltuoti iš ES paramos lėšų 2014–2020 metais, šiandien turbūt niekas nepasakytų, – pripažino A. Aušra. – Lieka tik tikėtis, kad ji bus bent ne mažesnė nei 2007–2013 metais.“
2007–2013 metais panaudota 515,6 mln. litų ES struktūrinės paramos ir 176,8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų – už šią sumą išasfaltuota 737 kilometrai žvyrkelių.
