Kuriant visuomeninį muziejų, teatrų, restoranų ir kitų panašios paskirties erdvių interjerą, visų pirma svarbu pagalvoti apie elementus, kurie kviestų į pastatą užeiti ir čia pabūti ilgiau. Į architekto akiratį patenka viskas – erdvių suplanavimas, parinktos medžiagos, jų koloritas, baldų ir interjero detalių išdėstymas. O erdvės kuriamos taip, kad save galėtų atrasti ir gerai jaustis įvairiausi žmonės. Kompleksinio rezultato reikalaujantys visuomeniniai interjerai kuriami įvairiais tikslais ir dar įvairesnėmis priemonėmis.

Visuomeniniai interjerai – erdvės, jungiančios žmones ir miestą

Visuomeniniai interjerai dažnai būna didelio mastelio, tad jie turi skatinti bendruomeniškumą, būti pritaikyti dideliam žmonių srautui. Vadim Babij, studijos „DO Architects“ partneris ir architektas, akcentuoja 3 pagrindinius elementus, kurie kuria jaukų interjerą: mastelis, ryšys su aplinka (kontekstas) ir šviesa languose. 

Net ir didžiausi pastatų kompleksai su erdviomis patalpomis iš pirmo žvilgsnio galintys atrodyti „neįkandami“, yra adaptuojami parinkus tinkamo mastelio santykį, o erdvėms priskiriant funkciją bei atitinkamą zonavimą. Didelė erdvė gali būti skaldoma, daloma ir visaip kaip transformuojama, o jos mastelį keičia ir ten besilankantys žmonės. „DO Architects“ komandai kuriant asmeninį biurą pavyko prisijaukinti betono gamyklos patalpas ir erdves paversti jaukiomis visai studijos bendruomenei, o kartu ir funkcionaliai pritaikyti įvairiems poreikiams: ne tik darbui, susitikimams, bet ir patalpas nuomojant įvairiems renginiams. 

Dienos šviesa ir didelis langų, vitrinų, nukreiptų į miesto gatves, skaičius nenustelbia, atvirkščiai – pagyvina interjerą. Miestas pratęsia interjerą, tampa renginių dalimi, kur juntamas aplinkinis pulsas ir judėjimas. Ryšio su aplinka kūrimą atspindi MO muziejaus interjeras, kurtas „DO Architects“, – paties pastato koncepcija gali pasirodyti pakankamai uždara, tačiau iš lauko atsiranda subtilios užuominos į privatesnes vidaus erdves. Muziejaus interjere atrandamos netikėtos tiek lauko, tiek vidaus erdvių pozicijos.

Vizualinis ryšys, pojūtis, kad niekada nesi vienas – dar vienas labai stiprus įrankis. Erdves geriausiai užpildo, jaukumo joms suteikia patys žmonės, jų įtraukimas skatinamas ir interjero sprendimais. Didelių erdvių projektai gali tapti pavyzdžiu, kaip sukurti erdves, atviras miestui ir bendruomenei. Pasak architekto, šviesa suteikia jaukumo net tik konkrečiam pastatui, bet ir visam kvartalui. „Pagrindinė mūsų žinutė – kartais net ir menka šviesa lange gali sukurti milžinišką efektą ne tik viduje, bet ir išorėje, tokiu būdu gerinama sąveika su miestu, lauko ir vidaus erdvėmis,“ – teigia V. Babij.  

Architektų užduotis – sukurti ilgaamžę, lankytojui nepabostančią ir skatinančią sugrįžti erdvę

Nuo ko prasideda architektūros ir interjero koncepcijos paieškos? Kartais mus gali apimti mūza, kartais galime netikėtai pajausti, kaip reikėtų pradėti kurti, tačiau svarbu įsivertinti, į ką pirmiausia galima remtis.  Pirmasis tapatybės lygis – atspirtis. Tai gali būti vieta ir kontekstas, aplinkos istorija, filosofija, funkcija, estetika, fizinės savybės (erdvė, forma ir medžiagos) bei bendruomeniškumas. Antrasis tapatybės lygis – sluoksniai, tačiau nereikėtų apsiriboti vienu sluoksniu – jų gali būti labai daug. Trečiasis tapatybės lygmuo – gylis. Tai simboliai, detalės, filosofija, emocinė trauka, medžiagos ir taktilika. 

Greta Brimė, studijos „IMPLMNT architects“ architektė ir interjero dizainerė, įsitikinusi, kad tik vientisas kūrinys (šiuo atveju – visuomeninis interjeras) gali duoti geriausią rezultatą, tad labai svarbu koduoti tam tikras vertybes, rasti išskirtinumą. Architektų užduotis – atrasti, kaip sukuriama ilgaamžė, lankytojui nepabostanti ir skatinanti sugrįžti erdvė. Pirmasis žingsnis – žmogaus emocinis fonas ir jausminė patirtis, įtraukios aplinkos kūrimas, sprendimas, kur įleidžiama natūrali šviesa, o kur atvirkščiai – kuriama ramesnė ir uždara erdvė.

„IMPLMNT architects“ kūrė Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje interjerą, kurio projekto atspirtis buvo paties S. Eidrigevičiaus laiškas, pridėtas kartu su konkurso sąlygomis. Jame buvo 3 žodžiai: fantazija, paprastumas ir logika. Ši filosofija ir apsigyveno S. Eidrigevičiaus menų centre, pradedant nuo urbanistinių savybių (lakoniško stačiakampio ir kubo) – tai logika ir paprastumas, pereinanti prie detalių, suteikiant filosofijai gylio – mažosios architektūros. 

Stasio Eidrigevičiaus menų centro interjerą kūrė „IMPLMNT architects“. Gintaro Lukoševičiaus nuotr.

Kitas „IMPLMNT architects“ įgyvendintas visuomeninis projektas – Keistuolių teatro interjero rekonstrukcija. „Atspirtis – patys „keistuoliai“ ir jų kūryba. Jie kuria kiek kitaip nei tradicinis arba akademinis teatras, jie pasitelkia daug ironijos ir nori būti kitokie“, – apie idėjos formulavimą pasakoja G. Brimė. Teatro interjere siekta išryškinti pagrindines erdves, lankytojams svarbias funkcijas, o tūris buvo išryškinamas medžiagiškumu. 

Interjeras kaip verslo įrankis

Visuomeninio interjero privalumai nesibaigia ties įtraukios ir jaukios erdvės kūrimu. Kokybiškai ir originaliai įgyvendintas interjeras – verslą ir investicijas skatinanti priemonė. Kuriant visuomeninius-komercinius interjerus, svarbus optimalus investicijų į tam tikrą objektą lygis. Kitaip tariant, kad investicija į interjerą galėtų „atidirbti“ užsakovui. Architektų studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis nuolat ieško atsakymo į klausimą, kodėl vienas objektas yra gražus, jaukus, tačiau interjeras „neveikia“, o kitas komercinis interjeras tampa puikiu traukos centru.  

Komerciniame interjere svarbus daugiaplaniškumas – kad kiekvienas lankytojas galėtų susirasti sau tinkamą vietą. Šį aspektą papildo ir daugiafunkciškumas – nuo pirminės interjero patalpų paskirties iki įvairiausių papildančių renginių organizavimo konkrečiame interjere galimybės. Toks interjeras buvo kuriamas itin didelio populiarumo sulaukusiame Paupio turguje, kur įsikūrė maitinimosi įstaigos, o kartu organizuojami ir įvairiausi renginiai bei užsiėmimai – tiek erdviniame plane, tiek funkcine įvairove toks interjeras pritraukia daug lankytojų.

Svarbus ir pačios komandos įvairialypiškumas – projekto sėkmę iš dalies lemia tai, kada komanda, dirbanti su interjeru, prisijungia prie bendros projektuotojų komandos. Bendroje architektūros prizmėje pajuntama emocija, kuo ta vieta yra ypatinga. „Kurdami verslo centrą Užupyje ir gaudydami menišką Užupio dvasią, stengėmės integruoti netikėtą ir kūrybišką interpretaciją. Šiame interjere panaudota menininkių kurta juodosios keramikos sienelė (japoniškos klasikos interpretacija),“ – pasakoja R. Mikulionis.

Apšvietimas ir jo valdymas: kaip būti žingsniu priekyje?

Apšvietimas daro didelę įtaką interjerui, padeda kurti erdvės pojūtį, suteikia jaukumo. Be to, tinkamai parinktas energiškai efektyvus apšvietimas kartu mažina eksploatacijos išlaidas. Atsižvelgiant į objekto paskirtį, parenkami šviestuvai tampa interjero akcentais, o kartais ir subtiliais elementais, nepastebimai integruotais lubų ar sienų apdailoje. 

Danas Azikejev, įmonės DILED vadovas, ir projektų vadovas Irmantas Baltušis, dalijasi įvairiapusiais apšvietimo sprendimais, kurių projektavimas užtikrina:

• optimalų apšvietimo lygį kiekvienoje zonoje; 
• tikslų skaičių, kiek ir kokių šviestuvų reikia; 
• tinkamiausias įrengimo vietas;
• higienos normų reikalavimų atitikimą. 

Turint esminius techninius įsivertinimus, vėliau galima vizualizuoti idėjas ir kūrybiškai jas išreikšti. Tiesa, ir pats interjeras diktuoja, koks turi būti apšvietimas: šviesa ir jos sklidimas jau yra derinami prie interjero. DILED atstovai yra įsitikinę, kad standartiniai sprendimai jau traukiasi į antrą planą: dizaineriai pirmenybę teikia naujumui, išskirtinumui. Viena iš nemažai dėmesio sulaukusių naujovių – estetiški ir funkcionalūs akustiniai šviestuvai.

Inovatyvūs apšvietimo sprendimai taikomi jau dabar, vienas naujausių įgyvendintų projektų – Vilniaus oro uosto naujasis terminalas. Pagrindinis šio projekto iššūkis – suderinti 16 skirtingų gamintojų produktus, kad šviesos intensyvumas ir spektras atrodytų tolygūs. Įgyvendinant projektą iš viso sumontuota per 2,5 tūkst. šviestuvų – tiek jų užtektų maždaug 100-ui vidutinio dydžio biurų apšviesti, sumontuota per 1,5 km LED juostų. Taigi pagrindinė užduotis – sukurti jaukią, patogią ir komfortišką aplinką keleiviams – įgyvendinta. 

Straipsnis parengtas pagal 2024 m. spalio 11-ąją vykusiu tiesiogiai internetu transliuotą vebinarą „Kaip sukurti įdomų ir jaukų visuomeninį interjerą?“. Vebinaro metu pranešimus skaitė „DO Architects“ partneris, architektas Vadim Babij, „IMPLMNT architects“ interjero dizainerė ir architektė Greta Brimė, studijos „Plazma“ vadovas, architektas Rytis Mikulionis bei vebinaro partneriai – DILED atstovai vadovas Danas Azikejev ir projektų vadovas Irmantas Baltušis.

Nepraleiskite kitų SA.lt organizuojamų renginių: www.sa.lt/vebinarai