Žalioji energetika: pirmasis pasimatymas

Žalioji energetika: pirmasis pasimatymas

Pavasarį įvykusi tarptautinė statybų ir nekilnojamojo turto paroda „Resta“ eilinį kartą parodė, kaip godžiai lietuviai ieško informacijos apie statybų naujoves, kaip drąsiai planuoja statybas vadinamuoju ūkio būdu ir koks lengvas grobis jie yra talentingiems pardavėjams. Taip pat – žaliosios energijos pardavėjams.

Taupome sąnaudas, bet ne energiją

Prieš dvejus metus įkurtos viešosios įstaigos – Žaliosios energetikos centro (ŽEC) – vadovas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis pripažino, kad neatsakingas atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojų ir pardavėjų darbas siekiant pelno – netinkamas, neracionalus jų taikymas – gali diskredituoti žaliosios energetikos idėją.

„Lietuvoje šiandien yra tikrai daug įvairiausių atsinaujinančių energijos šaltinių rangovų ir gamintojų – pradedant fotovoltinių saulės elementų ar saulės kolektorių, baigiant vėjo jėgainių. Ir kai žmogus sugalvos statyti namą, iškart bus užverstas siūlymais nuklijuoti fotovoltiniais elementais visą fasadą. Jei nueis pas vėjininkus, jam bus pasiūlyta sklypo kampuose pastatyti po kelis ventiliatorius. Tas pat – ir su geoterminiu šildymu. Bet žmogui reikia, kad kas nors pasakytų, kas objektyviai būtina jo konkrečioms sąlygoms“, – sakė V. Levickis.

Kaip tik tai inspiravo Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją kurti edukacinio pobūdžio projektą – ŽEC, kuriuo būtų imtasi visuomenės švietimo atsinaujinančių energetikos sprendimų klausimais. Užduočių ŽEC turi daug: pradedant įstatymų bazės, susijusios su alternatyviaisiais energijos ištekliais (AEI), aiškinimu, baigiant energijos taupymo kultūros propagavimu.

„Komplikuota ir nuolat besikeičianti atsinaujinančių energijos išteklių įstatymų bazė paprastam žmogui tampa panaši į raketų mokslą. Be to, mes visiškai neturime energijos taupymo kultūros. Kalbu ne apie nereikalingos lempos išjungimą, bet apie važiavimą į darbą ne nuosavu automobiliu. Kalbu apie tai, ar pirkdami kokį nors produktą įvertiname, kokia jo pakuotė ir kaip ją teks utilizuoti, – komentavo V. Levickis. – Mūsų elgsenoje, kad ir kokį projektą plėtotume, nė nebūna taupymo dedamosios. Net ir verslo projektuose – jie orientuoti tik į tai, kaip taupyti sąnaudas. Bet kiek konkretus sprendimas gali sutaupyti energijos, mes nevertiname, nors tai įprasta daugelyje Europos šalių.“

Informacija – ne iš knygų

Pasaulyje seniai ne naujiena demonstraciniai įvairių rūšių projektai, kur susipažinti su reikšmingomis technologijomis žmonės gali pamatydami savo akimis ir net pačiupinėdami. Tokį patikrintą metodą pasiryžo taikyti ir ŽEC steigėjai – Lietuvai jie po kelerių metų žada pristatyti energinių sprendimų rumšiškes. Vienas gražiausių tokios rūšies projektų, visuomenės žaliojo ugdymo priemonė, V. Levickio vertinimu, yra Danijos mieste Hurup Thy nuo 1986 metų veikiantis „Nordisc Folkecenter“ – Šiaurės šalių liaudies centras.

Čia demonstruojamos beveik visos atsinaujinančiosios energijos rūšys (pavyzdžiai daugiausia orientuoti į smulkiųjų ir vidutinių gamybos įmonių poreikius), yra ir ekologiškų – šiaudais dengtų, požeminių ir pan. – namų pavyzdžių. Žodžiu, žmogus tokiame centre gali susipažinti su visomis AEI panaudojimo galimybėmis. Be to, visoms amžiaus grupėms siūloma interaktyvių užsiėmimų. Viskas organizuojama taip, kad būtų galima prasmingai praleisti gerą pusdienį.

Tokių tikslų sau kelia ir prie Vilniaus kurti pradedamo centro iniciatoriai. V. Levickis įsitikinęs, kad toks centras – viena patraukliausių priemonių, padėsiančių užsiauginti kartą, kuri suvoks atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo prasmingumą. „Pavyzdžiui, Danijoje dabar – ekologiškos kultūros bumas. Danai labai žiūri, iš ko perka, ką perka, kaip pagaminta ir kaip įpakuota. Bet tai – ilgas procesas. Ir toks centras tokiame procese būtų labai svarbus“, – sakė ŽEC vadovas.

Įkurdins buvusiame poligone

ŽEC įkurtas drauge su viešąja įstaiga Alantos technologijos ir verslo mokykla, vienas centro dalininkų yra Vilniaus savivaldybė. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas seniai nebenaudojamame kariniame Vismaliukų poligone. „Šiandien jau pradedame rengti detaliuosius planus, jaučiame nemažą susidomėjimą iš Lietuvos ir ne tik verslininkų. Jie mielai pastatytų savo demonstracinius stendus ir net priklausomai nuo srauto, kurį sugebėtume užtikrinti, atsiųstų specialistų, kurie galėtų pasakoti apie tam tikras technologijas“, – pasakojo V. Levickis.

Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek stabdo veiksmą – finansavimo klausimas. „Galiu įtikinti verslą pastatyti stendą, bet negaliu įtikinti nutiesti kelią. Čia reikia ir iki vartų privažiuoti, ir stovėjimo aikštelių įrengti“, – sakė ŽEC vadovas. Vilniaus savivaldybė irgi neturi tam lėšų. V. Levickis tikisi, kad projektui pasiseks gauti paramą iš 2014–2020 metais Lietuvą pasieksiančių Europos Sąjungos pinigų – projektas tiktų Nacionalinės pažangos programai, kurios vienas prioritetų yra švietimas ekologinėmis ir energijos taupymo temomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai