• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Žalieji stogai – miesto aplinkai ir bendruomenei

2021 gegužės 26 d.
žalieji stogai fasadai uab kečas
Isabel Tabellion nuotr.

Didieji pasaulio ir Lietuvos miestai susiduria su žaliųjų plotų nykimo problema: žaliosioms erdvėms paliekant mažiau kaip 20 % miestų ploto, pasikeičia vietinis mikroklimatas – padidėja oro temperatūra, oras tampa sausas, labiau užterštas.

Žalias stogas – laidus ir gyvas paviršius – kompensuoja dėl miesto plėtros prarastą plotą, suteikia socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą ne tik pastato naudotojams, tačiau ir visai bendruomenei.

Karščio salos efekto mažinimas

Karščio salos efektas yra stebimas daugelyje didesnių miestų. Temperatūrų skirtumą nulemia tai, kad miestuose esantys pastatai ir keliai sugeria ir išlaiko šilumą labiau nei natūralūs gamtiniai paviršiai. Plečiantis miestams, mažėja žaliųjų erdvių, o kieti pastatų ir kelių paviršiai, ypač tamsūs namų stogai, sugeria ir spinduliuoja į aplinką karštį.

Vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų – įrengti žalius pastatų stogus. Žalieji stogai, kaip ir kitos žaliosios miestų erdvės, išgarina drėgmę ir atvėsina, oro temperatūra gali sumažėti net 1–5 ˚C. Įvairuose pasaulio miestuose buvo atlikti žaliųjų stogų efektyvumo bandymai ir nustatyta, kad megapoliuose, tokiuose kaip Tokijas ir Niujorkas, apželdinus pusę miesto stogų, dienos metu temperatūra vasarą nukristų vidutiniškai 0,84 °C, o kondicionavimo išlaidoms būtų sutaupoma didžiuliai kiekiai elektros energijos. Matematinio modeliavimo būdu apskaičiuota, kad jei visi didelio miesto stogai būtų apželdinti, temperatūra karštą dieną mieste būtų vėsesnė net iki 7 °C.

Miesto oro užterštumo mažinimas

Didžioji dalis miestų oro taršos kyla iš vidaus degimo variklių. Mašinų išmetamų dujų sudėtyje yra NOX, angliavandenilių bei CO, iš kurių, veikiant saulės spinduliams, formuojasi fotocheminis smogas, susidaro pažemio ozonas. Ozonas yra nepaprastai reaktyvi molekulė, įkvėpus ji dirgina kvėpavimo takus, sukelia plaučių ligas, ypač pavojinga yra vaikams. Miesto karščio salos efektas pagreitina pažemio ozono ir smogo susidarymą, o dėl vis šiltėjančio klimato, šis problema vis didės. Kaip įrengiant žaliuosius stogus, būtų galima gerokai sumažinti miesto oro taršą? Tyrimais buvo nustatyta, kad jei Vašingtone ant 20 % stogų paviršių, didesnių nei 900 m2, būtų įrengti žalieji stogai, per metus iš oro būtų pašalinama maždaug 6 tonos ozono ir 6 tonos smulkių kietųjų dalelių. Tai atitinka tokį teršalų kiekį, kurį pašalina 25-33 tūkstančiai medžių. Žinoma, efektyvumas priklauso nuo pastato aukščio, temperatūros, vėjo stiprumo ir taršos lygio. 

zalieji fasadai
Samuel Duplaix nuotr.

Lietaus vandens kaupimas apsaugo nuo potvynių

Dėl kintančio klimato vasarą vis dažniau kyla stichinės liūtys, o susikaupęs vanduo nebespėja pasišalinti lietaus nuotėkų sistemomis. Tuo tarpu žalieji stogai turi substrato ir augalų sluoksnį, kuris sugeria lietaus vandenį kaip kempinė, todėl apie pusė kritulių kiekio net nepatenka į lietaus nuotėkų sistemas, o sukaupiamas augaluose ir išgarinamas į atmosferą. Ilgainiui ekstensyvi žaliųjų stogų sistema gali visiškai absorbuoti iki 45 % metinių kritulių, o intensyvios sistemos efektyvumas gali siekti net 75-90 %.

Miesto triukšmo mažinimas

Žaliojo stogo substratas, augalų ir tarp jų esančių erdvių derinys užtikrina labai gerą garso izoliaciją. Substratas efektyviai blokuoja žemesnius dažnius, o augalai sugeria aukštesnius. Žalieji stogai sumažina garso rezonansą 3 dB ir užtikrina garso izoliaciją iki 8 dB. Tai gali atrodyti nedaug, bet žmogaus klausai triukšmo lygio sumažėjimas 10 dB jaučiamas kaip 10 kartų tyliau. Garso izoliacijos efektyvumas priklauso nuo žalio stogo konstrukcijos storio – kuo storesnis substratas ir augmenija, tuo geresnė garso izoliacija. Pavyzdiui, Vokietijoje, Frankfurto oro uoste, įrengus žaliąjį stogą su 10 cm storio substrato sluoksniu, buvo užfiksuotas triukšmo sumažėjimas 5 dB.

zalieji stogai uab kecas

Efektyvi termoreguliacija ir žiemą, ir vasarą

Jei paklaustumėte, kokia žaliojo stogo šiluminė varža, tektų nustebti – jokia. Žaliasis stogas nesuteikia papildomos šilumos izoliacijos. Net jei skaičiuosime visiškai sausą augimo terpę, jos R vertė yra minimali. Žaliajame stoge beveik visada yra tam tikras vandens kiekis, o drėgmė skatina šiluminės energijos perdavimą. Taigi, negalima įskaičiuoti žalio stogo į bendrą stogo R vertę. Tačiau žaliasis stogas, užuot sulaikęs šilumą nuo migracijos per stogo konstrukciją, veikia kaip šilumos akumuliacinis sluoksnis, kuris sugeria ir išlaiko šiluminę energiją. Auginimo terpė ir augmenija gali sugerti ir sukaupti daug šilumos. Tai slopina ekstremalių lauko temperatūrų poveikį ir šaltuoju, ir karštuoju metų laiku.

Žaliasis stogas – viena iš geriausių stogo dangų saulės baterijų įrengimui

Vėsesnė žaliojo stogo temperatūra padeda padidinti ant stogo sumontuotos saulės baterijų efektyvumą. Fotovoltinių modulių veikimas priklauso nuo modulių temperatūros: kuo aukštesnė fotovoltinio kolektoriaus temperatūra, tuo didesni elektriniai nuostoliai dėl padidėjusios fotoelementų vidinės varžos ir sumažėjusios generuojamos galios. Karštuoju metų laiku oro temperatūrai pakilus 1°C, jų efektyvumas sumažėja 0,5 %, o kolektoriui pasiekus +70 °C, jo generuojama galia sumažėja net 20 %. Tuo tarpu ant žaliojo stogo integruotos fotovoltinės sistemos generuoja nuo 6 iki 10  % daugiau elektros energijos nei įrengtos ant tradicinio stogo.

zalieji stogai uab kecas fasadai
Toundra Flore nuotr.

Išsaugoma bioįvairovė

Priklausomai nuo įrengto žaliojo stogo tipo, galime paskatinti tam tikrų biologinių grupių išsaugojimą. Pavyzdžiui, šilokai pritraukia vabzdžius, ypač bites, suteikia vabzdžiams maistą ir prieglobstį. Didesnėse erdvėse ant stogo gali saugiai perėti ar maitintis paukščiai. Saugant bioįvairovę, geriausia apželdinimui naudoti kuo įvairesnius augalus. Miestų žalieji stogai gali būti netgi nykstančių rūšių buveinė ir pagrindinė šių rūšių išsaugojimo priemonė.

Prailgina stogo gyvenimą

Žalias stogas gali padidinti stogo sistemos eksploatavimo laiką, apsaugodamas stogo hidroizoliaciją  nuo tiesioginio aplinkos poveikio: UV spindulių ir ekstremalių temperatūrų. Gerai prižiūrimas žalias stogas gali tarnauti dvigubai, ar net trigubai ilgiau, nei tradicinis stogas. Europoje, kur žalieji stogai įrenginėjami nuo 1960-ųjų metų, žaliųjų stogų eksploatacijos laikas trunka 50 ir daugiau metų. Įvertinus išlaidas tradicinio stogo remonto ir pakeitimo darbams, kokybiškai įrengtas žaliasis stogas ilgalaikėje perspektyvoje yra pigesnis, nei tradicinis stogas, o įvertinus sumažėjusias energijos sąnaudas, ekonominė nauda būtų dar didesnė. 

NT vystytojams, projektuotojams ir architektams gali pasirodyti, kad žalias stogas – itin sudėtingas techninis sprendimas, reikalaujantis sudėtingų inžinerinių sprendimų ir specifinių žinių, potencialūs savininkai gali baimintis sudėtingos žaliojo stogo priežiūros. Vis tik, praktika rodo, kad realybėje viskas gerokai paprasčiau. Šiuo metu rinkoje yra galimybė pasirinkti gamintojų siūlomas sertifikuotas ir patikrintas sistemas, kurias sudaro visi reikalingi žaliojo stogo komponentai, nuo šaknims atsparios hidroizoliacijos, iki augalų, o tiekėjai suteiks kvalifikuotą pagalbą renkantis labiausiai užsakovo lūkesčius atitinkančius sprendinius.

kecas

Jeigu norite sužinoti daugiau apie žaliuosius stogus bei jų įrengimą, galite kreiptis į UAB „Kečas“ specialistus. Profesionalūs patarimai pasirenkant kiekvieno lūkesčius atitinkančią sistemą ir medžiagas.

www.kecas.lt



PARTNERIO TURINYS

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad