_{Partnerio turinys}

Dažnai privatiems statytojams, ypač pradedantiems, tenka spręsti dilemą, kokį stogą rinktis – plokščiąjį ar šlaitinį? Mūsų manymu, plokščiasis stogas turi tam tikrus privalumus: erdvė po juo visiškai prieinama, neturi nuožulnų ar sunkiai pasiekiamų vietų. Galima neturėti mansardos ar kitų patalpų, kurios dažnai naudojamos tik kaip sandėlis. Taip pat galima ant stogo įrengti terasą, poilsio aikštelę ar net automobilių stovėjimo aikštelę. Plokščiąjį stogą sumontuoti užtrunka mažiau laiko ir darbo kaštai tam yra sunaudojami mažesni.

Geriausias kandidatas – plokščiasis stogas

Tačiau be galo svarbu plokščiam stogui šiltinimo ir sandarumo sprendimai. Šilumos izoliacija – ypač aktuali. Jei šiltinimo medžiagos sluoksnis suformuoja taip pat ir tinkamą nuolydį, jis daug prisideda ir prie stogo sandarumo. Tokiam šiltinimo sluoksniui puikiai tinka polistireninis putplastis (EPS): jo termoizoliacinės savybės puikios, jis lengvas, tvirtas ir atsparus drėgmei bei slėgiui. UAB „Kauno šilas“ kiekvienam stogo projektui paruošia nuolydinių polistireninio putplasčio plokščių išdėstymo planą bei kompiuteriu valdomomis staklėmis tiksliai išpjauna plokštes su nuolydžiu.  

Plokščio stogo šiltinimui ir nuolydžiui formuoti rekomenduojami polistireninio putplasčio tipai:

• Ant gelžbetonio perdangos ar skardos:
  • Šiloporas Neo EPS 80
  • Šiloporas EPS 80
  • Šiloporas Neo EPS 100
  • Šiloporas EPS 100
• Eksploatuojamam stogui ar terasai:
  • Šiloporas EPS 100
  • Šiloporas Neo EPS 100
  • Šiloporas EPS 150
  • Šiloporas EPS 200

Dažniausiai stogams naudojamas „Šiloporas“ EPS 80 arba 100 (skaičius rodo atsparumą gniuždymui). 

Ekonomiškas ir energiškai efektyvus pasirinkimas

Polistireninis putplastis nepalaiko degimo: jis gaminamas su degimą slopinančiais priedais, pats yra nedegus ir, naudojamas plokščiojo stogo „sumuštiniui“, visiškai atitinka BROOF (t1) reikalavimus. 

„Kauno šilo“ polistireninis putplastis gali būti naudojamas su įvairiomis hidroizoliacinėmis stogo dangomis – visomis, naudojamomis Lietuvoje. Jis 100 procentų perdirbamas, gali būti daug kartų panaudotas tai pačiai gamybai, gaminant kitą polistireninį putplastį arba kitokias medžiagas. Per metus „Kauno šilas“ perdirbti iš įvairių statybinių objektų surenka apie 30 t polistireninio putplasčio atraižų. 

Preciziškai suformuotiems nuolydžiams

Šiltinant plokščiąjį stogą su nuolydžiu, prie pagrindinės termoizoliacijos sluoksnio dedamas papildomas, nuolydį formuojantis polistireninio putplasčio sluoksnis. Dažnai kyla dilema: ar formuoti nuolydį apatiniame, ar viršutiniame putplasčio sluoksnyje? Dažniausiai specialistai visgi rekomenduoja jį formuoti viršuje, kad nereikėtų pjaustyti pagrindinės termoizoliacinės medžiagos, kuri paprastai būna didesnio storio. Ir, vėliau pritaikant viršutinįjį sluoksnį pagal tą patį nuolydį, nereikės formuoti siūlės. 

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad nuolydį formuojantis putplastis – tai taip pat termoizoliacija, kurią reikia įskaičiuoti, skaičiuojant bendrą „sumuštinio“ storį. 

Plokščio stogo nuolydis yra 0,7–7°. Tokio nedidelio nuolydžio stogus svarbu projektuoti taip, kad ant jų nepradėtų kauptis vanduo. Kadangi polistireninis putplastis labai lengvai formuojamas, iš jo galima pagaminti bet kokio kampo nuolydį. Geriausia, jei tai bus padaroma tiesiog gamykloje. Čia galima suformuoti išorinius, vidinius, priešpriešinius vienakrypčius bei daugiakrypčius nuolydžius – iš esmės bet kokius reikiamus nuolydžio elementus. Formuojant putplastį gamykloje pagal projektą, sukurtą specialiai reikiamam stogui, vėliau statybų aikštelėje nesusidaro papildomų atraižų, nebegaištamas laikas pjauti ir pritaikyti – montuotojams telieka sekti projektą.

Tiek sluoksnių, kiek reikia

Dažniausiai polistireninis putplastis klojamas ant plokščiojo stogo keliais – vienu, dviem, trimis, o kartais net keturiais sluoksniais. Du sluoksniai paprastai būna iš pagrindinės termoizoliacijos, ant jos – nuolydį formuojantis sluoksnis, o ketvirtuoju įrengiamas specializuotas priešgaisrinis barjeras, kai tai numato projektas. Klojant kiekvieną sekantį sluoksnį, svarbu įsitikinti, kad termoizoliacijos plokštės perdengia žemesnio sluoksnio siūles bent 20 cm. 

~1200 projektų per metus

„Kauno šilo“ patirtis didėja kartu su plokščiųjų stogų populiarumu – bendrovės skaičiavimais, kasmet tokių stogų padaugėja bent penktadaliu. Antai, per 2024 m. pagal užsakovų ir architektų pateiktus duomenis suprojektuota apie 1200 stogų, pramoninės ar privačios paskirties objektams, didesnių ir mažesnių, pritaikytų įvairiausiems poreikiams ir įvairioms vandens nubėgimo kryptims. Plotų įvairovė siekia nuo 4 m² iki 100 000 m²! 

Dažniausias poreikis – vidinis lietaus vandens surinkimas 

Dažniausiai „Kauno šilo“ praktikoje pasitaikantis plokščiasis stogas – su vidinėmis įlajomis, į kurias veda pagal projektą suformuoti nuolydžiai. Projekte gali būti nurodomas, tarkim, 2,5 % ar 3 % nuolydis. Nuolydinėms plokštumoms susijungiant iš skirtingų krypčių, savaime susiformuoja latakas. 

Vidiniai daugiakrypčiai nuolydžiai puikiai suformuojami iš standartinių 1×1 m dydžio dvikrypčių nuolydinių lapų, kurių centru įstrižai eina gamykliniu būdu suformuotas nuolydis, surenkantis vandenį iš dviejų pusių. Nuolydyje nėra jokios siūlės, lapo nereikia pjaustyti ir net nereikia montavimo putų. Kraštinės tarp tokių stačiakampio kampų užpildomos vienakrypčio nuolydžio putplasčiu. Šitaip suformuojamas vientisas pagrindas hidroizoliacinei dangai, neturintis jokių nelygumų ar storio perkirtimų, tad paklota danga tarnauja ilgiau. 

Gamina ir parapetus

„Kauno šilas“ iš polistireninio putplasčio taip pat gamina ir įvairių matmenų bei konfigūracijų parapetus. Šiuo metu vis populiariau tampa išvis nemūryti parapeto, o pagaminti jį iš putplasčio, kad stogo kraštas išlaikytų puikias termoizoliacines savybes ir ant jo nesiformuotų šalčio tiltai. 

Ant pagrindinio termoizoliacinio sluoksnio plokštės, išsikišančios tam tikru atstumu pagal išorinės sienos termoizoliacijos storį, montuojamas pagamintas polistireninio putplasčio parapetas su iškart suformuotu nuolydžiu. Papildomai jis klijuojamas ir tvirtinamas mechaniškai. Vėliau, atėjus metui šiltinti fasadą, meistrai papildomai sujungia fasado šiltinimo sluoksnį su parapetu 5–10 cm storio plokšte, kad užsidengtų parapeto montavimo siūlė.