Plokščiojo stogo montavimas – ką svarbu žinoti, kad išvengtumėte brangių klaidų

Plokščiojo stogo montavimas – ką svarbu žinoti, kad išvengtumėte brangių klaidų

Autorius: Lukas Blekaitis
ploksciasis stogas montavimas scaled
Unsplash asociatyvinė nuotr.

Šiuolaikinėje architektūroje plokštieji stogai dažnai tampa pirmuoju pasirinkimu dėl modernaus dizaino ir funkcionalumo – ant jų galima įrengti terasas, žaliuosius stogus ar saulės baterijas. Vis dėlto šių stogų montavimas, nors ir paprastesnis nei tradicinių šlaitinių stogų, kelia specifinių iššūkių, galinčių virsti ne tik galvos skausmu savininkams, bet ir dideliais finansiniais nuostoliais.

Statybos inžinierius Rytis Skaudžius praktiškai neretai susiduria su rangovų aplaidumu ar statybiniu broku montuojant plokščiuosius stogus, o ištaisyti klaidas gali kainuoti kelis kartus brangiau nei įrengti patį stogą.

„Kuo vanduo greičiau pasišalina nuo stogo, tuo mažiau procesų vyksta jo sluoksniuose – mažiau ardoma hidroizoliacija ir neatsiranda ekonomiškai nepagrįstas remontas. Tam, kad atliktume stogo remontą, kai pastatas jau eksploatuojamas, stogo įrengimo kainą galime drąsiai padauginti iš 3 ar 4 kartų. Atsiranda visiškai kitokie procesai – organizaciniai, sandėliavimo, išvalymo, išardymo, ko nebuvo anksčiau numatyta sąmatoje“, – perspėja specialistas.

Finansinė žala gali būti ir dar didesnė, jei dėl stogo konstrukcijų defektų pažeidžiamas pastato vidus, pavyzdžiui, užliejamos patalpos.

„Po vienu defektuotu eksploatuojamu stogu buvo saugyklos, kuriose užpylė keturis XV a. paveikslus. Kokia žala buvo padaryta, informacijos neturiu, tačiau patį stogą teko remontuoti, perdaryti jį visiškai iš naujo – įvesti drenuojančius sluoksnius, daryti papildomus drenuojančius šulinius“, – pasakoja R. Skaudžius.

Ir visa tai, anot jo, įvyko tik dėl vienos paprastos klaidos – statybininkai dėl nežinomų priežasčių statybines atliekas supylė tiesiai ant stogo konstrukcijų, dėl ko vėliau negalėjo pasišalinti ant stogo besikaupęs vanduo.

Kaip išvengti klaidų montuojant plokščiuosius stogus

Pasak R. Skaudžiaus, montuojant plokščiuosius stogus, didžiausios problemos yra susijusios su vertikaliais pravedimais. Tokios klaidos esą sudaro daugiau nei pusę visų montavimo klaidų.

20250123 172343
Statybos inžinierius Rytis Skaudžius

Viena dažniausių problemų yra nepakankamas ar netinkamas hidroizoliacijos sluoksnio sujungimas su vertikaliu pravedimu. Jei sandūros nėra tinkamai užsandarintos, gali atsirasti vandens pratekėjimai, kurie ilgainiui pažeis stogo konstrukciją.

„Tenka pastebėti, kad hidroizoliacija būna klijuojama ant negruntuoto paviršiaus. Tai traktuočiau kaip didelį pažeidimą. Laboratoriniais bandymais įrodyta, kad kiekvienas nugruntuotas paviršius 15–20 proc. pagerina sukibimą su hidroizoliacine danga“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Kita dažna klaida – medžiagų nesuderinamumas, galintis lemti greitesnį dangos susidėvėjimą, nesandarumus ir kitus konstrukcijos pažeidimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingos medžiagos gali turėti skirtingą atsparumą aplinkos poveikiui, todėl ir jų nusidėvėjimas gali būti nevienodas.

R. Skaudžius taip pat pataria užtikrinti, kad stogo nuolydžio kampas visuomet būtų kuo didesnis, tai leis vandeniui efektyviau pasišalinti nuo stogo.

Jaroslav Dudanec
UAB „Koelner Vilnius“ techninio palaikymo inžinierius Jaroslav Dudanevič

„Kuo atstumas iki vandens surinkimo įlajos bus trumpesnis, tuo greičiau pasišalins vanduo. Statybos techninis reglamentas (STR) numato, kad tarp įlajų turi būti ne didesnis kaip 12 m atstumas. Nėra teisinga manyti, kad viena įlaja turi aptarnauti 1 000 kv. m ploto stogo. Pagal STR, viena įlaja turėtų „nuimti“ vandens nuo 144 kv. m stogo“, – priduria jis.

UAB „Koelner Vilnius“ techninio palaikymo inžinierius Jaroslav Dudanevič atkreipia dėmesį ir į plokščiųjų stogų termoizoliacijos ir hidroizoliacijos tvirtinimo klaidas bei akcentuoja, kad tvirtinimo elementai visada turi būti montuojami statmenai pagrindo paviršiui.

Tvirtinimo elementų parinkimas ir montavimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečios paskirties reikalavimus, o tvirtinimo elementai negali būti reguliuojami jau sumontavus sistemą, nes tai gali pažeisti vandeniui atsparią dangą.

ploksciasis stogas scaled
Unsplash asociatyvinė nuotr.

Jei įtariate stogo defektą

Kestas Gudelevicius KECAS
UAB „Kečas“ Vilniaus regiono vadovas Kęstas Gudelevičius

UAB „Kečas“ Vilniaus regiono vadovas Kęstas Gudelevičius pastebi, kad kartais nesandarumo problemos prasideda vos baigus stogo montavimo darbus. Tokiu atveju galimi keli standartiniai stogo kokybės patikrinimo metodai:

  • Tvindymo testas;
  • Vizuali patikra;
  • Dūmų testas;
  • Patikra termovizoriumi.

Nors populiariausias yra tvindymo testas, K. Gudelevičius perspėja, kad jis nėra labai geras: „Ant stogo užkeliate dideles apkrovas, didelį kiekį vandens, o vienintelis dalykas, kurį sužinote, tai kad jūsų stogas tikrai pažeistas, jei pro jį bėga vanduo. Tačiau nežinote nei tikslios vietos, nei priežasties, kodėl bėga.“

Pats moderniausias šiuo metu rinkoje prieinamas stogo testavimo įrankis – elektrai laidus paklotas, padedantis rasti net menkiausią hidroizoliacijos pažeidimą. Šį metodą Lietuvoje kol kas galima pritaikyti sutapdintiems stogams, o ateityje tikimasi jį naudoti baseinams bei civilinei inžinerijai.

Jeigu planuojate stoglangį, palikite jam vietos

Neretai į plokščiuosius stogus yra įkomponuojami stoglangiai, kurie leidžia į patalpas patekti daugiau natūralios šviesos, sumažina dirbtinio apšvietimo poreikį dienos metu. Tai ne tik sumažina elektros energijos sąnaudas, bet ir sukuria jaukesnę aplinką, ypač pastato dalyse, kur langų įrengimas sienose yra ribotas.

Stoglangiai gali būti įvairių formų ir dydžių, pritaikyti tiek gyvenamiesiems, tiek komerciniams pastatams, o kai kurie netgi gali būti naudojami išėjimui ant stogo terasos. Tiesa, jei planuojate juos montuoti, svarbu palikti pakankamai vietos, perspėja UAB „Keraplast“ direktorius Ričardas Stadnikas.

Ricardas Stadnikas
UAB „Keraplast“ direktorius Ričardas Stadnikas

„Stoglangio rėmas visuomet lieka išorėje, todėl susiduriame su atvejais, kai šalia esantis konstruktyvas, aukštesnė siena ar kaminėliai priglaudžiami per arti angos. Netgi projektuojant su 3D projektavimo programomis ši problema kartais lieka. Tokiu atveju tai dažniausiai sprendžiama susiaurinant stoglangio angą.

Vis dėlto pasitaiko ir gana keblių situacijų, jei išlipimo liukas nuo pat pradžių būna suprojektuotas minimalaus dydžio – 60×80 cm. Tokiu atveju mažinti jo negalima, vietos jam sumontuoti irgi nebėra. Tuomet prasideda akrobatika, ieškoma būdų, kaip padaryti, kad viskas tilptų“, – pasakoja R. Stadnikas.

Taip pat, įspėja jis, jeigu po stoglangiais yra numatyta nuolatinė darbo vieta arba laikomos prekės, kurioms tiesioginiai saulės spinduliai kenksmingi, būtina numatyti žaliuzes, roletus ar kitus išorinius bei vidinius elementus, pridengiančius tiesioginę saulės šviesą.

Kokybiškas apšiltinimas – svarbi stogo ilgaamžiškumo dedamoji

Vytautas Jankauskas, UAB „Kauno Šilas“ direktorius, pažymi, kad prie bendros stogo kokybės didele dalimi prisideda ir pasirinkti apšiltinimo sprendimai. Tinkamas šilumos izoliacijos sluoksnis apsaugo stogą nuo temperatūrinių svyravimų, kurie gali sukelti medžiagų deformacijas, plyšių atsiradimą ar hidroizoliacijos pažeidimus.

V. Jankauskas Kauno silas
Vytautas Jankauskas, UAB „Kauno Šilas“ direktorius

Be to, apšiltinimas padeda sumažinti kondensato susidarymą, kuris gali sukelti sveikatai pavojingą pelėsį, koroziją ar kitus konstrukcijos pažeidimus. „Jeigu stogas nebūtų tinkamai apšiltintas, šilumos nuostoliai per stogo konstrukcijas žiemą sudarytų apie 25–30 proc., o vasarą atvirkščiai – būtų ypač prikaitinamos patalpos, esančios viduje“, – teigia V. Jankauskas.

Tai gali sukelti nepatogumų tiek gyvenamuosiuose, tiek komerciniuose pastatuose, didinti energijos sąnaudas bei eksploatacines išlaidas. V. Jankauskas rekomenduoja stogų apšiltinimui naudoti polistireninį putplastį.

„Jis atlaiko apkrovas, puikiai izoliuoja šilumą, yra atsparus drėgmei, nepelija, nedūla. Yra lengvas, todėl neapkrauna stogo konstrukcijų papildomu svoriu, tačiau pakankamai tvirtas, kad, įrengiant stogo konstrukciją būtų galima ant jo vaikščioti“, – sako jis.

Straipsnis parengtas pagal 2025 m. sausio 24-ąją vykusį tiesiogiai internetu transliuotą vebinarą „Plokštieji stogai: formavimas, sandarinimas, sprendimai“. Vebinaro metu pranešimus skaitė statybos inžinierius Rytis Skaudžius, UAB „Kečas“ Vilniaus regiono vadovas Kęstas Gudelevičius, UAB „Kauno šilas“ komercijos vadovas Vytautas Jankauskas, UAB „Keraplast“ direktorius Ričardas Stadnikas, UAB „Koelner Vilnius“ techninio palaikymo inžinierius Jaroslav Dudanec.

Kviečiame klausyti visą vebinarą bei išgirsti ekspertų atsakymus į dalyvių klausimus.

Nepraleiskite kitų SA.lt organizuojamų renginių: www.sa.lt/vebinarai

Temos: Jaroslav Dudanevič, Kauno Šilas, Kečas, Keraplast, Kęstas Gudelevičius, Koelner Vilnius, plokščias stogas, Plokščiojo stogo montavimas, Ričardas Stadnikas, Rytis Skaudžius, stoglangio montavimas, Stoglangio rėmas, Stogo šiltinimas, stoho hidroizoliacija, sutapdintas stogas, Vytautas Jankauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai