Žinią apie privalomus A energinio naudingumo klasės reikalavimus statytojai prieš kelerius metus sutiko tarsi studentai prieš egzaminus – teigė nespėję pasiruošti. Pliuso pridėjimas jau nebuvo aštriai kritikuojamas, antrasis pliusas, panašu, bus uždėtas statytojams palaikant, o pirkėjams įvertinus tokių energinio naudingumo reikalavimų svarbą. Pirmieji A++ klasės daugiabučiai jau sertifikuoti. Kas toliau?
Populiarumas – ne be statytojų indėlio
Pasak „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, vieta ir kaina vis dar svarbiausi kriterijai renkantis būstą. Visi kiti pranašumai – infrastruktūra, suplanavimas, aukštas ar langų orientacija – antraeiliai dalykai. Nekilnojamojo turto vystytojai pastebi ir dar vieną pirkėjų keliamą kriterijų – pastato energinio naudingumo klasę.
Anksčiau pirkėjams, anot A. Kišūno, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus: kas tai, kokį komfortą ir gyvenimo kokybę jie suteikia, kaip tai padeda taupyti namo energinius išteklius ir turėti mažesnes eksploatacijos ir, svarbiausia, šildymo išlaidas. Informacijos padaugėjo priėmus pokyčius įstatymuose – nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad visi statomi namai turi atitikti A energinę klasę, nuo 2018 m. sausio 1 d. – A+ energinę klasę. O dabar, nuo 2020 m. sausio 1 d., privalės atitikti A++ energinę klasę.
Pašnekovo žodžiais, dar 2016 m. statytojai ėmėsi edukuoti pirkėjus apie energinių klasių skirtumus, teikiamas naudas, tad susidomėjimas A energinės klasės pastatais nuosaikiai augo ir šiuo metu yra gerokai didesnis nei buvo prieš kelerius metus. Beje, tokį būstą dažniau renkasi tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą ne investicijai, t. y. ne siekdami gauti grąžos iš nuomos, o savo reikmėms.
A++ klasė laikoma aukščiausia ir toks pastatas (ar jo dalis) bus beveik nevartojantis energijos. Dauguma pirkėjų kol kas nelabai įžvelgia skirtumo tarp A+ ir A++ energinio naudingumo klasių, tad bus itin svarbi informacijos sklaida ir tokių pastatų pranašumų viešinimas. Juolab kad tokių daugiabučių namų yra tik vienetai, ir visi jie – sostinėje. Ne paslaptis, kad kuo aukštesnė energinio naudingumo klasė, tuo didesnė statybų kaina, tačiau verta prisiminti, kad taip pat išauga ir tokio būsto atsiperkamumas. Šiuo metu A+ arba A++ energinio naudingumo butai yra 10–20 proc. brangesni.
Pirmieji A++ energinės klasės daugiabučiai, kuriuos pardavimui stato nekilnojamojo turto plėtotojai, buvo sertifikuoti tik šiais metais. Šiuo metu A++ energinio naudingumo sertifikatą turi tik penki daugiabučiai trijuose skirtinguose būsto projektuose – visi jie yra šalies sostinėje (Peteliškių g., Aguonų g. ir Tvankstos g.).
Rinkoje – tik penki
„Ober-Haus“ duomenimis, A++ energinės klasės daugiabučių (butų) dalis bendroje pasiūloje šiais ir kitais metais dar išliks labai nedidelė. Pavyzdžiui, iš 2019 m. šalies sostinėje planuojamų pastatytų visų butų daugiabučiuose tik 3–5 proc. butų bus įrengti A++ energinės klasės pastatuose.
A. Kišūno žodžiais, pagrindinis tokių būstų pranašumas – beveik nulinės šildymo sąskaitos. Kuo aukštesnė būsto energinio naudingumo klasė, tuo mažesnės jo šildymo sąnaudos. Pagrindiniai A+ ir A++ energinio naudingumo klasių skirtumai – geresnis sandarumas ir garso izoliacija, kokybiškesnė mechaninė vėdinimo sistema. Antra vertus, A++ klasės namas privalo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – didžiąją dalį energijos, kuri reikalinga pastatui šildyti, vėdinti ir pan., pastatas pasigamina pats. Gyventojai tokiuose namuose neabejotinai pajus dar daugiau komforto, o aukštesnę kainą vertėtų vertinti kaip investiciją į ateitį, nes tokie namai ilgiau išlaikys savo vertę rinkoje.
Pagal registruojamų sandorių skaičių, Vilniuje šiuo metu populiariausi yra Pilaitės ir Pašilaičių mikrorajonai. Tam įtakos labiausiai turi didelė naujų butų pasiūla ir patrauklios kainos, kurios, palyginti su miesto centre esančiu būstu, yra mažesnės 20–30 procentų. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukia projektai, kurie yra vystomi centrinėje arba arčiau centrinės miesto dalies, pavyzdžiui, Naujamiestyje.
Didžioji dauguma miestų gyventojų pageidautų gyventi arčiau centro. Centre ir aplink jį esantys rajonai visada laimi prieš miesto periferijoje esančius objektus. Gyvenimas miesto centre reiškia greitą ne tik prekybos centrų, bet ir istorinių ar socialinės paskirties objektų pasiekiamumą. „Žinoma, tai svarbu ne kiekvienam, todėl suabsoliutinti nederėtų, tačiau tendencija yra tokia. Žinoma, vieta lemia nekilnojamojo turto kainą, kuri artėjant link centro kyla. Kvadratinio metro kaina senamiestyje ir miesto pakraščiuose gali skirtis ir 3–4 kartus“, – apibendrino pašnekovas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 rugsėjis.
