Į aplinką harmoningai įsiliejantis fasadas, dvi modernios koncertų salės su preciziška akustika, transformuojama konferencijų, kongresų erdvė, tvariais sprendimais paremta šildymo bei vėsinimo sistema. Visa tai ir kur kas daugiau architektai numato M. K. Čiurlionio koncertų centro vizijoje. Kairiajame Nemuno krante projektuojamas objektas neabejotinai taptų pagrindiniu Žemosios Fredos atgimimo simboliu. Lapkričio 24-ąją autoriai surengė viešą sprendinių pristatymą visuomenei.

„Šie metai Kaunui – išskirtiniai. Atstatytas Dariaus ir Girėno stadionas, prie „Žalgirio“ arenos atidarytas olimpinių standartų baseinas su SPA erdvėmis. Jau kitąmet Nemuno saloje lankytojus pasitiks ir mokslo muziejus. Tačiau miesto ambicijos ties tuo nesibaigia – atėjo eilė dar vienam neeiliniam projektui. Kitapus upės, kairiajame krante turi iškilti M. K. Čiurlionio koncertų centras. Jis taps tikru traukos centru visai Lietuvai, o tuo pačiu prisidės prie tolesnio mūsų miesto klestėjimo.

Pažangios Vakarų Europos šalys tokias erdves turi jau seniai – metas įgyvendinti šį siekį ir Kaune. Norisi, kad tai būtų ypatingas objektas, išsiskiriantis savo architektūriniais sprendimais, technologijų naujovėmis, bet tuo pačiu derantis su aplinka ir puošiantis Žemąją Fredą. Tikiu, kad pripažinimą pelniusiems architektams pavyks šiuos lūkesčius išpildyti“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinei idėjai išrinkti 2017 metais surengtas tarptautinis architektūros konkursas. 36 šalių komandos pateikė net 119 projektinių vizijų. Tąkart tarptautinė žiuri nugalėtojais paskelbė jungtinę „Paleko archstudijos“ ir „Baltic Engineers“ komandą.

Pasak vieno iš projekto bendraautorių, architekto Rolando Paleko, atsiradus tokiam objektui Nemuno pakrantėje, Žemoji Freda dar labiau priartėtų miesto centro link.

„Kairysis Nemuno krantas ir Žemoji Freda įgautų visiškai kitokią kokybinę vertę miesto atžvilgiu. Žalioji sala taptų kaip centrinis miesto parkas, upė būtų ne miesto pakrašty, o vidury. Kairysis krantas, ypač čia pastačius numatytą pėsčiųjų tiltą, gražiai integruotųsi į miestą. Tokios reikšmės objektai pritrauktų būsimas investicijas, sustiprintų gyvensenos kokybę. Kaunas persikeltų į kitą krantą. Tai yra didžiausia strateginė vertybė.

Lietuva iki šiol neturi aukščiausio lygio koncertų salės su puikiomis akustinėmis savybėmis, skirtos, pirmiausia, klasikinei bei šiuolaikinei muzikai. Projektiniuose pasiūlymuose taip pat pabrėžiame ypatingą ryšį su vandeniu, sujungdami kultūrą, miestą ir gyvenimą. Tai išryškina ne tik pats pastatas, bet ir šalia jo esantis uostelis, mažųjų laivų prieplauka, taip pat parkas, atsisukęs į vandenį“, – mintimis dalijosi architektas R. Palekas.

Beveik 4,3 ha sklype, adresu H. ir O. Minkovskių g. 31, suplanuotos dvi koncertų salės. Jas dengtų skaidraus arba pusiau permatomo stiklo gaubtas. 1,5 tūkst. vietų pagrindinę koncertų salę su terasomis ir balkonais planuojama pritaikyti natūralios akustikos klasikinės muzikos koncertams bei operetėms.

Mažesnioji (iki 700 vietų) numatyta daugiafunkciam naudojimui – ne tik koncertams, bet ir konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams. Ji turėtų tris įėjimus bei langą su vaizdu į Nemuną su galimybe jį pagal poreikį užtamsinti.

Parengtuose projektiniuose pasiūlymuose M. K. Čiurlionio koncertų centras tarsi susilieja su aplinka. Pastato fasadų architektūrinė idėja – pusiau skaidrus, vientisas lengvai banguojantis paviršius. Laikančiąsias konstrukcijas sudarys gelžbetonis ir stiklas.

Atspindys vandenyje tampa svarbia sudėtine statinio išorinės išraiškos dalimi. Kulminacija ir atomazga – žemas, platus įėjimo holas ir aukšta fojė erdvė su ikonišku Kauno senamiesčio paveikslu.

Pastate taip pat suplanuota šiuolaikiškos, automatizuota šilumos gamybos, vėsinimo bei vėdinimo sistemos, kurioms, pasak architektų, galėtų būti pasitelkti šilumos siurbliai, imantys energiją iš upės vandens. Šaltajam sezonui, esant didžiausiems šilumos poreikiams, numatomas šilumos punktas, perimantis šilumą iš miesto šilumos tinklų. Dėl to prireiks projektuoti miesto šilumos tinklų įvadą.

Projekto vizualizacijos – UAB „Paleko archstudija“