Palyginti neseniai optimistai Visagino mieste matė labai šviesią ateitį. Nuotaika ėmė keistis prabilus apie referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Pradėjus byrėti grandiozinių statybų planams, Visaginas, kaip galimų investicijų miestas, tapo mažai kam įdomus. Be to, miesto valdžiai mesti įtarimai dėl naudojimosi tarnybine padėtimi dar labiau apsunkina ir taip nelengvą situaciją.

Ieškant pastatų ar kitokių objektų investicijoms, Visagine jų pasiūla yra bene didžiausia visoje šalyje. Kitas klausimas – ar verslininkai šiais objektais domisi? Mažėjantis nedarbo lygis ir perkamoji gyventojų galia investuotojus sulaiko nuo rizikos.

Visagino vadovai irgi pripažįsta, kad mieste yra daug privačių apleistų pastatų ir tai trukdo visavertiškai sutvarkyti aplinką, pagerinti miesto įvaizdį. Tačiau bendrai gyvenimo kokybei tai esą neturi įtakos. Svarbiausia, kad Visagine patogu gyventi, nes čia viskas šalia: darbas, vaikų darželiai, mokyklos, laisvalaikio leidimo centrai. Poilsiui ir investicijoms tai irgi patraukli vieta, nes galima steigti bendras įmones su kaimyninės Baltarusijos verslininkais.

Specialistai mato ne vieną Visagino privalumą. Pirmiausia – čia didelė gamybinių pastatų ir laisvų ne žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla savivaldybės pramonės zonose, o nekilnojamasis turtas – palyginti pigus. Savivaldybė pritraukia lėšų ir įgyvendina daug Europos Sąjungos (ES) bei kitų fondų lėšomis finansuojamų projektų, gerinama susisiekimo ir viešųjų pastatų infrastruktūra. Dar vienas privalumas – rekreacijos ir turizmo veiklai palanki natūrali gamtinė aplinka, gausūs miškų bei rekreacijai tinkamų žaliųjų zonų ištekliai.

Tačiau Visagino privalumus nesunkiai nusveria trūkumai, kol kas sulaikantys investuotojų norą čia plėtoti projektus. Patrauklumo miestui neprideda nepalanki jo geografinė padėtis. Visaginas turizmo infrastruktūros aspektu yra tarsi užkampyje, atitolęs nuo tranzitinių kelių.

Investuotojai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nesutvarkyti infrastruktūros teisinės registracijos dokumentai, nesuformuoti žemės sklypai. Mieste nepakankamai išplėtota rekreacinė infrastruktūra, gamtos ištekliai neparengti ir nepritaikyti atvykstamajam turizmui, nepakankamai išplėtotas turistų aptarnavimo sektorius. Nėra turizmo informacijos centro, turistinių maršrutų, objektų ženklinimo, trūksta informacijos apie turizmą savivaldybėje. Taip pat nepakankamas maitinimo, apgyvendinimo, pramogų paslaugų kiekis ir kokybė.

Visagine nesukurta efektyviai veikianti verslo informacijos sistema, galinti ne tik informuoti verslininkus apie įmonės administravimą, bet ir pasiūlyti įdomių projektų, padėti rasti partnerių, įspėti apie rinkos pavojus. Be to nepakankamas valstybinės kalbos mokėjimas ir vartojimas sunkina vietos gyventojų integravimąsi į gyvenimą, verslininkai nedalyvauja paramos programose.

Dėl biudžeto taupymo veiksmų, staigaus energijos kainų didėjimo, Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo sumažėjo gyventojų pajamos, padidėjo socialinių pašalpų gavėjų skaičius, skurdas, auga nedarbo lygis. 2013 metais Visagino savivaldybėje buvo užregistruoti 1882 bedarbiai – jie sudarė 13,1 proc. visų darbingo amžiaus savivaldybės gyventojų. Šis skaičius viršija šalies vidurkį, tačiau buvo mažesnis už Utenos apskrities vidurkį.