Vis dažniau būstas įsigyjamas skolintomis lėšomis

Vis dažniau būstas įsigyjamas skolintomis lėšomis

būsto paskola
pixabay.com nuotr.

Jei prieš kelerius metus būstas aktyviausiai buvo perkamas už sukauptas lėšas, tai pastarųjų metų tendencija keičiasi – gyventojai vis dažniau praveria bankų duris.

Lietuvos būsto paskolų rinkoje fiksuojama itin aktyvi metų pradžia, rodo banko „Swedbank“ duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį banko gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė jau siekia 95 mln. eurų. Tai yra beveik ketvirtadaliu (24 proc.) daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, kai „Swedbank” suteiktų būsto paskolų vertė siekė 72 mln. eurų.

„Pastaruosius kelerius metus stebime nuoseklų būsto paskolų portfelio augimą. Tai didžiąja dalimi atspindi bendrą šalies ekonomikos situaciją ir optimistines nuotaikas darbo rinkoje. Augant atlyginimams ir esant žemoms palūkanų normoms gyventojai optimistiškai vertina savo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ilgesniam laikotarpiui. Be to, pastaraisiais metais šalies didmiesčių būsto rinkoje yra pakankama kokybiško būsto pasiūla“, – komentaco „Swedbank” Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Specialistės teigimu, auga ir vidutinė suteikiamos būsto paskolos suma – gyventojai renkasi skolintis didesnes sumas. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė būsto paskola „Swedbank“ siekė 56,2 tūkst. eurų. Tai yra 7 proc. daugiau nei praėjusių metų pradžioje ir beveik 22 proc. daugiau nei 2015 m. (atitinkamai 52,5 tūkst. ir 46,2 tūkst. eurų). Pradinis įnašas, kaip ir pernai, sudaro vidutiniškai 22 proc. visos būsto įsigijimo sandoriui reikalingos sumos.

Leono Garbačiausko nuotr.

„Augant suteikiamų būsto paskolų apimtims, stebime kertinius rodiklius, rodančius, kokią įtaką paskolų įmokos turi namų ūkio pajamoms. Mūsų banko duomenimis, būsto paskolos įmokoms skiriama mėnesio pajamų dalis šiuo metu sudaro 27 proc. būsto paskolos gavėjo pajamų, kai maksimali dalis gali būti 40 proc.“, – atkreipė dėmesį „Swedbank” Privačių klientų tarnybos vadovė.

Tradiciškai tarp aktyviausiai besiskolinančiųjų būstui išlieka didmiesčių gyventojai. 2017 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia būsto paskolų sutarčių buvo pasirašyta Vilniuje (27 proc.), antroje vietoje buvo Klaipėda (21 proc.), trečioje Kaunas (11 proc.). Šiauliuose suteikiamų būsto paskolų dalis siekė 5 proc., o Panevėžyje 4 proc. Tiesa, iš penkių šalies didmiesčių pasirašytų būsto sutarčių dalis augo tik Klaipėdoje, taip pat ūgtelėjo ir likusių šalies miestų būsto paskolų dalis, ji siekė 33 procentus.

Pasak J. Gumuliauskienės, populiariausia būsto paskolų paskirtis išlieka buto įsigijimas. Pirmąjį šių metų ketvirtį šiam tikslui skolinosi 64 proc. būsto paskolų sutartis banke pasirašiusių gyventojų. Namo pirkimui skolinosi penktadalis, o likusi paskolos gavėjų dalis lėšas skyrė namo statybai, baigiamiesiems statybų darbams atlikti, turimo būsto remontui ar žemės sklypo pirkimui.

Lietuvos gyvenamojo būsto sandorių rinkoje mažėja už nuosavus pinigus vykdomų sandorių dalis ir auga skolintomis lėšomis įsigyjamo būsto dalis. Registrų centro duomenimis, būsto įsigijimo hipotekos sandoriai visoje Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 39,8 proc. – 2,8 proc. punkto daugiau nei prieš metus 2016 m. pirmąjį ketvirtį.

Temos: Būsto įsigijimas, Būsto paskola

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai