2018 m., Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos architektų sąjungai finansavus projektą „Virtualus Lietuvo architektūros muziejus-5“, www.archmuziejus.lt žengė žingsnį į ateitį – įamžino tai, kas dar tik bręsta Lietuvoje: architektūros kritiką, tiksliau, mintis apie ją.
Architektė, hum. m. dr. Eglė Bazaraitė pakalbino Nepriklausomos Lietuvos architektūros kritikos šauklį, trumpai gyvavusio, bet atmintin įsirėžusio žurnalo „Arkitektas“ sumanytoją ir redaktorių, daugeliui pažįstamą kaip laikraščio „Statybų pilotas“, vėliau evoliucionavusio į kultūros portalą pilotas.lt redaktorius. Šis žmogus – tai architektas Audrys Karalius.
Kaip pokalbį su juo apibūdino pati pašnekovė: „Šmaikštus, aštrus, su ryškiais jautrumo (architektūrinei) aplinkai požymiais, subtilus ir grėsmingas – architektas Audrys Karalius. Net kai su juo nesutinki, jo teiginiai verčia galvoti – tokia architektūros kritikos esmė, apie kurią ir kalbėjomės su Audriu šiame interviu“.
Dar viena svarbi Virtualus architektūros muziejaus dalis – publikacijų skiltis, kurią šiais metais kuravo VGTU doktorantas Gytis Oržikauskas. Jis suformulavo šių metų publikacijų temą – genius loci, ir sutelkė net aštuonių autorių būrį, kurie dalinasi savo įžvalgomis su tinklalapio skaitytojais.
Realizuojant pagrindinę misiją – pildyti Virtualus architektūros muziejaus rinkinius – buvo išplėstas architektų, kurių kūrybą reprezentuojama muziejuje, arealas: iš Vilniaus per Kauną pasiekta Klaipėda. Čia Vaidotas Dapkevičius dirbo su žymaus Klaipėdos krašto architekto Petro Lapės archyvu. Užtenka paminėti Jūrų muziejų su delfinariumu ar restoraną „Neptūnas“ Klaipėdoje, ir suprantame, kad šio kūrėjo darbai – itin reikšmingi pajūrio architektūroje, nors jo kūryba tyrinėta šį kartą buvo pirmąsyk.
Stabtelėta ir Kaune – pagerbtas architekto Algimanto Kančo palikimas, kurį tyrė jo žmona Jolita Kančienė, ilgus metus gilinusis į Kauno tarpukario architektūrą. Ši asmenybė buvo gerai pažįstama Kauno meno pasaulio, ir ne tik jo. Kaip ir jo subtilūs darbai – pelnę ne vieną apdovanojimą. Užtat smalsu buvo atrasti archyve mažiau žinomus, bet ne menkiau įdomius jo ankstesnius darbus, eskizus, atskleidžiančius idėjos brandinimo procesą.
Įkūrus Architektūros muziejų (kurio poreikis akivaizdus), visas virtualiame muziejuje sukauptas archyvas keliaus į realųjį. Tačiau kol kas džiugina skaitytojų dėmesys internetinėje erdvėje, kurio sulaukiama ir iš užsienio.
„Architektūros centro“ inf.