EKSPERTO ŽVILGSNIS
Yra ir duonos, ir pramogų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas

Vilniaus apskritis nėra ta teritorija, kurioje susitelkusi pramonė. Didžiosios pramonės įmonės veikia kitose apskrityse, kituose miestuose. Tačiau Vilniaus apskritis patraukli investicijoms. Pirmiausia dėl to, kad investuotojai čia mato geriausias galimybes susirasti darbuotojų, nors čia jų darbo užmokestis yra didesnis nei kitur.

Investuotojams, ieškantiems pigios darbo jėgos, kuri pasitenkintų tik minimaliu užmokesčiu, Vilniaus apskritis nėra pati tinkamiausia.

Jeigu kalbame apie aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą, Vilniaus apskritis, ypač pati sostinė, yra patraukli kvalifikuota darbo jėga, čia daugiau mokslo įstaigų, aukštųjų mokyklų. Kitos apskritys tuo ne itin gali pasigirti. Man patiko vieno olando verslininko, kuris investuoja į Šiaulius, pasisakymas: Šiauliuose dirbti gerai, tačiau ką čia veikti po darbo? Atvykusiems iš kitur žmonėms šioje apskrityje tikrai trūksta pramogų, vietų leisti laisvalaikį. Investuojantieji šalia sostinės tokių pastabų jau neturi.

Gera logistika – dar viena priežastis, daranti Vilniaus apskritį patrauklią pramonininkams. Pramonės įmonėms, turinčioms daug darbuotojų, patogu, kad čia yra ir geležinkelio mazgas, ir oro uostas. Todėl plėtoti gamybą netoli Vilniaus tikrai yra paranku. Tai žino ir investuotojai – įmonės kuriasi šalia automagistralės Vilnius–Panevėžys, Minsko plente, šalia kitų didelių automagistralių.

Kalbant apie trūkumus, Vilniaus apskritis nėra ta, kur valdžia geriausiai sprendžia investuotojams rūpimus klausimus. Yra savivaldybių, kurios vangiai ieško investuotojų, sukuria daug įvairių kliūčių. Būta atvejų, kai Vilniaus apskrityje norėję plėtoti pramonę investuotojai ėmė dvejoti, nes pamatė kur kas palankesnes sąlygas Kauno ar Klaipėdos laisvosiose ekonominėse zonose, pajuto valdžios norą pritraukti investicijų. Yra įmonių, kurios netoleruoja užkulisių žaidimų, nori viską daryti skaidriai, tačiau būtent šis niuansas pakiša koją investicijoms į Vilniaus apskritį.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Sostinei – vėliavnešio dalia
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas
Statulevičius

Vilniuje, suprantama, išduodama daugiausia statybos leidimų, čia ir teritorijų planavimo procedūrų pradėta daugiausia, palyginti su kitais šalies didmiesčiais. Miesto politika kol kas diktuoja darnų požiūrį į sostinės plėtojimą. Vilniaus bendrojo plano šūkis – decentralizuota koncentracija. Vadinasi, dėmesys skiriamas miesto centrui ir kelioms satelitinėms zonoms, kuriose yra išplėtota infrastruktūra ir kur susitelkusi didelė dalis gyventojų, veiklos centrai.

Sostinės savivaldybė palyginti geranoriškai atsižvelgia į nekilnojamojo turto plėtotojų planus ir požiūrį, tarp abiejų šalių vyksta dialogas.
Miesto valdžia pirmiausia nori sutvarkyti apleistas teritorijas, kurių dar yra nemažai. Tad ir investuotojams čia yra nemažai galimybių. O savivaldybę reikėtų tik sveikinti už siekius pakeisti apleistų vietovių vaizdą.

Naujoji Teritorijų planavimo įstatymo redakcija savivaldybėms daug kur atriša rankas, tačiau susaisto ir įpareigojimais. O šie ne visur ateina kartu su finansavimu. Galbūt dar anksti komentuoti, kaip Vilniaus miesto ir kitos didžiosios savivaldybės tvarkysis vykdydamos naujojo įstatymo nuostatus. Tačiau paraiškų plėtoti projektus vadovaujantis naująja įstatymo redakcija yra nemažai, verslininkai pasikeitimus vertina pozityviai. Vilnius bet kokiu atveju bus vėliavnešys įgyvendinant sprendimus pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą, ir į jį lygiuosis kitos savivaldybės. Reikia tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai.

Mūsų asociacijos tyrimai parodė, kad Vilniuje šiuo metu patraukliausia investuoti į gyvenamosios paskirties projektus ir prekybos centrus. Biurų rinka pastaruoju metu jau užpildyta, nes verslo centrai pastaruoju metu buvo statomi vien sostinėje, išskyrus pavienius atvejus.

O žiūrint į buvusias pramonės teritorijas centrinėje miesto dalyje matyti, kad per artimiausius penkerius metus čia išvysime daug gražių objektų.

VILNIAUS PROJEKTAI

Nacionalinis stadionas

Premjeras Algirdas Butkevičius dar praėjusių metų rudenį užsiminė, kad apleistas Nacionalinis stadionas ant sostinės Šeškinės kalno turėtų būti užbaigtas iki 2015 metų pabaigos. Visai neseniai Vyriausybės vadovas patikslino: Nacionalinio stadiono statybų pabaiga – 2016 metų liepos 1-ąją, o per tais pat metais vyksiančią Lietuvos moksleivių dainų šventę numatytas objekto atidarymas. Anot A. Butkevičiaus, dėl šio projekto vyksta derybos su Europos Komisija.
Finansų ministerija sausio mėnesį yra pritarusi sprendimui skirti lėšų stadionui užbaigti: 229 mln. litų numatyta atseikėti paties stadiono statybai, dar 118 mln. litų – infrastruktūrai. Dabar galiojantis projektas bus koreguojamas norint šalia stadiono įrengti dar du stadionus: lengvajai atletikai ir futbolui bei regbiui. Numatomi ir įrankių mėtymo sporto sektoriai. Perspektyvoje – ir maniežas bei 25 metrų ilgio baseinas.
1987 metais pradėto statyti Nacionalinio stadiono statybos darbai netrukus sustojo. Priėmus sprendimą užbaigti statybas, bemaž du dešimtmečius styrojusios konstrukcijos buvo išardytos – išlietos naujos. Tačiau 2008 metais darbai vėl įstrigo.
Šiuo metu Nacionalinio stadiono statyboms išleista jau 120 mln. litų, o naudos kol kas – jokios. Manoma, kad viso komplekso sąmata gali siekti net 420 mln. litų.