Viešuosiuose pirkimuose mažės pažadų ir daugės dialogo

Lina Svaldenienė 2022 sausio 19 d.
viesieji pirkimaiTik SA
Needpix nuotr.

Nuo šių metų pradžios pakeistos svarbios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, aktualios tiek rangos darbus perkančioms organizacijoms, tiek statybų rinkoje veikiančioms įmonėms.   

Prasidėjus 2022-iesiems, viešuosius pirkimus vykdančios organizacijos – savivaldybės, institucijos ir kiti projektų vykdytojai, kurie vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatomis, įpareigojami siekti inovatyvių bei aplinkos apsaugos kriterijų. Vyriausybė bei jos įgaliotos institucijos turės nustatyti atvejus, reikalavimus ir tvarkas, kada ir kaip tai daryti. 

Neringa Andrijauskienė, VšĮ CPO LT vadovė, pasakojo, kad po Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo Centrinė perkančioji organizacija programuos naujus modulius ir žalins elektroninį katalogą, kuris veikia kaip pirkimų pagalbininkas.

kranas

Rinktinės statybų, NT, inžinerijos naujienos – gaukite pirmieji!

„CPO LT kitais metais turi visą savo elektroninį katalogą paversti žaliu. Šiuo metu pas mus yra trečdalis pirkimo modulių, kuriuose taikome žaliuosius kriterijus. Norėdami, kad katalogas išliktų patrauklus pirkėjui, ir padėtų įgyvendinti valstybės politikos keliamus tikslus, per 2022 metus turime siekį jį pažalinti. Visuose statybos srities pirkimuose taikysime kvalifikacijos reikalavimą dėl aplinkosaugos vadybos sistemos 14001, taip pat sudarysime galimybę pasirinkti tam tikrus reikalavimus techninėje specifikacijoje arba pasiūlymų vertinimų kriterijuose, kad pirkimas būtų laikomas žaliu“, – aiškino N.Andrijauskienė.

CPO LT elektroninis katalogas turi 70 atskirų pirkimo modulių, jame dėl valstybės užsakymų varžosi 950 tiekėjų. Įstaiga turi atskirą statybų srities pirkimų skyrių, statybų srities pirkimai sudaro 40 proc. CPO LT veiklos. 

Kitas įsigaliojantis pokytis numato privalomas rinkos konsultacijas, jei per paskutinius 12 mėn. vykdant tokių pat ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, nebuvo gauta nė vienos arba buvo gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas.

„YIT Lietuva“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas pabrėžė, kad rinkos konsultacijos išties padaro viešojo pirkimo procesą sklandesnį: „Daug klausimų kyla dėl blogai parengtų techninių projektų, bet matome, kad tuose konkursuose, kur organizuojamas išankstinis aptarimas su rinka ir pristatomas projektas, pristatomos sutarties sąlygos, jis vyksta daug sklandžiau. Čia tinka Vilniaus oro uosto terminalo pavyzdys – rangovai turi galimybę pateikti pastabas, siūlymus, o organizacija į tai atsižvelgia. Tokiu būdu pirkimo metu nelieka dalies klausimų.“ Be to, nuo šiol perkančioji organizacija privalės skelbti apie rinkos konsultacijas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS).

Nuo šiol pirkdamas statybos darbus ir nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo vykdytojas turės reikalauti, kad rangovas pateiktų pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų profesinės kvalifikacijos (kompetencijų) įrodymus, kai Statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų.

Vienos didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje atstovas S. Aglinksas pastebėjo, kad iki šiol konkursantams buvo leidžiama pasitelkti tam tikrą statybų vadovą pagal ketinimų protokolą, jei jos tarp savų darbuotojų  neturi tokio, kuris atitiktų keliamus profesinės kvalifikacijos reikalavimus. Tai neatrodo teisinga atžvilgiu įmonių, kurios turi ir stengiasi išlaikyti jų bendrovėje patirtį kaupiančius specialistus.

Kalbant apie darbuotojus, viešuosiuose pirkimuose naikinama nuostata dėl socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus – darbo užmokesčio medianos. Tačiau įtvirtinama galimybė vertinti darbuotojams per pastaruosius 12 mėn. sumokėtą darbo užmokesčio medianą.

Galiausiai, pirkimai, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, negalės sudaryti daugiau kaip 50 proc. Šiuo metu pagal kainą išrenkama 70 proc. pirkimų.  

Komentarai

archicad