Projektuotojai nesyk išsakė nuogąstavimus dėl įsisenėjusios ydingos praktikos, kuomet užsakovai projektavimo paslaugas stengiasi nusipirkti kuo pigiau, nors tai darbas, nuo kurio priklausys statybos kaina ir statinio funkcionalumas, patogumas, ilgaamžiškumas. Kokių pokyčių žada naujos Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos projektavimo paslaugų pirkimų gairės?

Projektavimas – ne už mažiausią kainą

Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 metų pabaigoje paskelbė projektavimo paslaugų pirkimų gaires, kurias parengė bendradarbiaudama su Lietuvos projektavimo įmonių asociacija (LPĮA), konsultuodamasi su Lietuvos architektų rūmais (LAR) ir gaires derindama su Aplinkos ministerija.

Viešųjų pirkimų tarnybos Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė pasakojo, kad gairių rengimas prasidėjo nuo susitikimų su LPĮA ir LAR. Abiejų asociacijų atstovai nurodė tą pačią problemą – skaidrumo stoką, vykdant viešuosius pirkimus, taip pat kritikuoti ir projektavimo paslaugų viešieji pirkimai, kai vienintelis vertinimo kriterijus – mažiausia kaina arba kai ekonominio naudingumo pirkimuose vertinami vadinamieji „rašinėliai“, kuriuose projektuotojas turi aprašyti, kaip jis projektuos.

Vienbalsiai sutarta, kad reikia atskirti projektų konkursų organizavimą ir viešųjų pirkimų vykdymą. Gairėse įtvirtintas nuostatas, jog projektavimo paslaugų pirkimas turėtų prasidėti nuo projekto konkurso. Tik tais atvejais, kai jį organizuoti netikslinga, turėtų būti vykdomas įprastas viešasis pirkimas.

2017-ųjų balandį bendradarbiaujant su LAR buvo paskelbtas informacinis pranešimas, skatinantis vykdyti projektų konkursus, jei siekiama išrinkti geriausią idėją, ir trumpai nurodyti esminiai principai, kuriais derėtų vadovautis. Kadangi projektų konkursai organizuojami pagal specialųjį teisės aktą – Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles, atnaujintas 2017 metų rugpjūtį, gairėse projektų konkursų vykdymo tvarka nedetalizuota.

Rangovams – mažiau laisvės

Gairių rengimas užtruko devynis mėnesius. Per tą laikotarpį spėjo pasikeisti Viešųjų pirkimų įstatymas. Naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo projekte buvo įrašytas Viešųjų pirkimų tarnybos inicijuotas nuostatas, kad projektavimas turi būti perkamas atskirai nuo rangos darbų, tačiau įstatymo priėmimo išvakarėse Seime šis nuostatas buvo išbrauktas.

Visgi Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai laikėsi nuostatos, kad projektavimas turėtų būti perkamas atskirai nuo rangos darbų, o pirkimai kartu galėtų būti vykdomi tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei kitaip racionaliai naudodamas lėšas pirkimo vykdytojas nepasiektų reikiamo rezultato. Arba jei pirkimo vykdytojas, net neturėdamas statinio projekto, gali aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai apibrėžti pirkimo objektą – kiekį, naudojamas medžiagas ir pan. Galiausiai, jei darbus atliekantis tiekėjas prisiima visą atsakomybę už statinio projektą ir atliekamus darbus, kas reiškia, jog, įsibėgėjus projektui, projektiniai sprendiniai nelems papildomų darbų atsiradimo, kaip, pavyzdžiui, nutiko Lukiškių aikštės rekonstrukcijos atveju.

Pašnekovė priminė ir statybų aikštelėse gyvuojančią praktiką, kai, projektavimo paslaugas nusipirkus kartu su rangos darbais, projekto vykdymo priežiūra įprastai atliekama darbų rangovo arba jo subrangovo, todėl didėja rizika, kad gali nukentėti statinio kokybė. Kyla pavojus, kad bus naudojamos pigesnės medžiagos, parenkami trumpaamžiai sprendiniai, išauginsiantys būsimas eksploatacijos sąnaudas ir pan.

Viešasis pirkimas – ne projekto konkurso alternatyva

Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė paaiškino, kada ne projekto konkursas, o visgi viešasis pirkimas yra tikslingesnė forma. Visų pirma, jeigu neketinama vertinti idėjos iki sutarties sudarymo, o siekiama sudaryti racionaliausią sandorį, t. y. gauti aukščiausią įmanomą kokybę už priimtiną kainą, nevertinant pačių projektinių sprendinių, o tik tai, kas susiję su jau įgyta projektuotojo patirtimi arba sutartiniais įsipareigojimais. Įprasto viešojo pirkimo terminai pasiūlymams pateikti yra labai trumpi, palyginti su projekto konkursu, tad vykdant įprastą viešojo pirkimo procedūrą per nustatytą terminą projektinius pasiūlymus galėtų parengti tik iš anksto apie pirkimą žinoję tiekėjai.

Ne mažiau svarbus aspektas, kad organizuojant projekto konkursą yra keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir vertinimo komisijai, o tai reiškia, kad pasiūlytus sprendinius turės vertinti atitinkamą kvalifikaciją turintys ekspertai, įgiję specifinių žinių.

Gairėse įtvirtinta ir nuostata, kad projektavimo paslaugos turėtų būti perkamos kartu su projekto vykdymo priežiūra. Projekto vykdymo priežiūros būtinumas numatytas statybos teisę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kad perkančiosioms organizacijoms būtų lengviau susigaudyti, kokius pirkimus reikės vykdyti, norint įgyvendinti infrastruktūros projektą, LPĮA susistemino šią informaciją, kuri pavirto gairių pirmuoju priedu. Šiame priede yra pažymėta, kada projekto vykdymo priežiūra būtina, o kada ne, atsižvelgiant į patį objektą, todėl, vadovaudamasis gairėmis, pirkimo vykdytojas nesunkiai gali įsivertinti šių paslaugų pirkimo poreikį.

Viešuosius pirkimus prižiūrinti institucija rekomenduoja perkant projektavimo paslaugas taikyti kokybės ir kainos santykį, visiškai eliminuojant mažiausios kainos vertinimo galimybes. Projektavimo paslaugų pirkime svarbesnė už kainą turėtų būti projektuotojo patirtis ir tai, ką jis gali įsipareigoti atlikti vykdydamas sutartį.

LPĮA ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai parengė galimų vertinimo kriterijų pavyzdžius ir juos pateikė antrajame gairių priede. Tiesa, pažymėjo pašnekovė, šis sąrašas nėra baigtinis – pirkimo vykdytojai galės nusimatyti kitus kriterijus. Tik svarbu, kad visi jie būtų objektyviai vertinami, palyginami tarpusavyje ir kontroliuojami sutarties vykdymo metu. Naujajame teisės akte pateikiamas rekomenduojamas kainos svoris, nurodant jo koreliaciją su objekto sudėtingumu – kuo objektas paprastesnis, tuo daugiau balų galima skirti kainai.

Padeda tinkamai pasiruošti

Gairių trečiąjį priedą sudaro techninė užduotis, kuri privaloma pagal Statybos įstatymą. Kartu su LPĮA parengta pavyzdinė forma turėtų padėti pirkimo vykdytojui tinkamai pasirengti projektavimo paslaugų pirkimui ir būsimam statinio projektavimui. Vadovaujantis techninės užduoties tipine forma galima lengviau įvertinti, kokius dokumentus reikia susirinkti iki pirkimo pradžios, kokius reikalavimus kelti projekto rengimui, kaip formuluoti poreikį. Tai yra pirkimo techninė specifikacija, kurią atsakingai pasirengus galima išvengti nesklandumų vykdant sutartį.

Anot J. Petkuvienės, Viešųjų pirkimų tarnyba savo praktikoje nesyk susidūrė su viešaisiais pirkimais, kai, įsigyjant projektavimo paslaugas, keliami pertekliniai, pirkimo objektui neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, gairėse pateikti minimalių kvalifikacijos reikalavimų pavyzdžiai projektavimo paslaugų pirkimams. Juos reikėtų taikyti atsižvelgiant į objektą ir pasirinkti tik tuos, kurie yra aktualūs. Specialistė pabrėžia – minimalūs kvalifikacijos reikalavimai ir turi būti minimalūs, o ne tapti maksimalūs.

[su_quote cite=”Gintarė Janušaitienė”]Pirkimas negali būti vykdomas vien mažiausios kainos kriterijumi, kuris dažniausiai neužtikrina paslaugų kokybės.[/su_quote]

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija siekia, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi lygiateisiškoje ir sąžiningos konkurencijos aplinkoje, siekiant maksimalaus kokybės ir kainos santykio, stiprinant inžinieriaus projektuotojo vardą visuomenėje. Pasitelkdami narių praktiką viešuosiuose pirkimuose įžvelgėme tokias problemas kaip subjektyvūs ekonominio naudingumo kriterijai, perteklinės ir perkančiosios organizacijos naudai sukurtos viešųjų pirkimų sutarties sąlygos, ne visiškai integruota konfidencialios informacijos atskleidimo samprata; valstybės paramą gaunančių organizacijų konkurencinis pranašumas viešuosiuose pirkimuose; ne visos apimties ir detalumo techninės specifikacijos pateikimas tiekėjams.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, nagrinėdama projektavimo paslaugų viešųjų pirkimų problemas asociacijos Viešųjų pirkimų komitete, nusprendė inicijuoti projektavimo paslaugų pirkimo rekomendacijų keitimą. Viešųjų pirkimų tarnybai pristačius poreikį keisti rekomendacijas, abipusiu sutarimu, pasitelkiant Lietuvos architektų rūmų įžvalgas, buvo pradėtos korekcijos. Per metus po produktyvaus bendradarbiavimo buvo paskelbtos naujos projektavimo paslaugų pirkimo gairės. Mūsų asociacijos Viešųjų pirkimų komitetas intensyviai teikė siūlymus dėl gairių turinio, aktyviai dalyvavo rengiant gairių priedus. Analizuodamas kitų šalių patirtį ir pasitelkdamas asociacijos narių patirtį viešuosiuose pirkimuose, padėjo parengti pirkimo objektų matricą, ekonominio naudingumo kriterijus, pavyzdinę techninės užduoties formą. Manome, kad šie dokumentai palengvins užsakovui darbą ir leis įsigyti kokybiškas bei užsakovo lūkesčius atitinkančias paslaugas.

Labai svarbu pabrėžti ekonominio naudingumo kaip pirkimo būdo naudą. Pirkimas negali būti vykdomas vien mažiausios kainos kriterijumi, kuris dažniausiai neužtikrina paslaugų kokybės. Tikimės, kad, vadovaujantis gairėmis, pirkimai bus skatinami vykdyti ekonominio naudingumo kriterijų būdu. Taip pat manome, kad tiesioginis bendravimas užsakovo su projektuotoju, atsisakant bendrų projektavimo paslaugų kartu su rangos darbais pirkimų, nediskriminuos inžinierių ir leis jiems profesionaliai teikti siūlymus, stiprinti inžinieriaus vardą visuomenėje, aiškiai atskiriant projektuotojo ir rangovo atsakomybes.

Taip pat tikimės lygiateisiškų ir aiškių sutarties ir jos vykdymo sąlygų tiek užsakovui, tiek projektuotojui bei, žinoma, viešųjų pirkimų skaidrinimo.

Bendradarbiavimas visuomet leidžia pasiekti abiem pusėms naudingų sprendimų. Dažnai verslo atstovai turi skirtingą nuomonę nei valstybinių institucijų darbuotojai. Verslininkai teisės aktus analizuoja praktikų akimis, o valstybinių institucijų atstovams svarbiausias teisės aktų tarpusavio suderinamumas. Tačiau praktikoje išryškėjančios problemos gali būti sprendžiamos tik keičiant teisės aktus ar atsirandant naujiems. Drąsiai galime pasidžiaugti, kad, rengiant projektavimo paslaugų gaires, mūsų, kaip socialinių partnerių, įžvalgos buvo išklausytos, diskusijų metu priimti kompromisiniai sprendimai leido produktyviai judėti naujo dokumento paskelbimo link.

Pasinaudodami šia gerąja bendradarbiavimo praktika, manome, kad viešųjų pirkimų gairės gali būti parengtos ir kitoms veikloms.

[/su_note]

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 1.