Kuriant naujas ar gaivinant esamas miestų erdves gyventojų balsas įprastai lieka neišgirstas, o miestiečiams aktualūs sprendimai priimami už uždarų durų. Ar dialogas tarp skirtingų interesų grupių gali tapti realybe?

Bendruomeniškumo apraiškos laiptinėse

Rūpinimasis bendra erdve ir bendrų iniciatyvų plėtra yra ašis, apie kurią formuojasi bendruomeniniai ryšiai. Tai ilgai trunkantis procesas: gyventojai palaipsniui ima kartu kurti veiklas, o aktyviau kontaktuodami su kitais gyventojais – pasitikėti vieni kitais. Išskiriamos kelios bendruomeniškumo užuomazgos, vienaip ar kitaip susijusios su bendros erdvės organizavimu – panašių galima aptikti daugelyje rajonų.

Pavyzdžiui, daugumoje laiptinių galima pamatyti tvarkymo grafikus, kurie įpareigoja žmones paeiliui plauti bendrą laiptinę. Tai, kad namo gyventojai, jausdami atsakomybę, pareigingai sutvarko laiptinę, dar nereiškia, kad jie pažįsta savo kaimynus. Tačiau dalijimasis rutina jau yra svarbus bendruomeninių ryšių formavimo veiksnys.

Net ir tais atvejais, kai atrodo, kad bendra erdve gyventojai nesirūpina, galima aptikti momentinio rūpinimosi kitais ženklų. Vienas ryškesnių pavyzdžių – spontaniško dalijimosi erdvės, kurias organizuoja daugiabučių gyventojai laiptinėse arba kur nors prie namų, tam pritaikydami senus baldus arba palanges. Ši socialinio kontakto forma nėra įpareigojanti, joje esama žaidybinio potencialo, tačiau tokios iniciatyvos gali tapti kitokios bendros veiklos pradžia.

Nuskambės netikėtai, bet rūpestingumo erdvių gausu medinėse Šnipiškėse. Pavyzdžiui, kiekvieną pavasarį medinukų gyventojai užlopo kelių duobes keliuose – jie patys pasirūpina transportu, skalda ir smėliu. Aktyvūs gyventojai periodiškai nuvalo žemėmis apsinešantį istorinį grindinį. Šis rūpinimasis bendra aplinka už savo kiemo ribų, galvojant apie praeivius ir vairuotojus, yra geras atskaitos taškas tarpusavio pasitikėjimui formuoti.

Šnipiškių potencialas neišnaudotas

Apklausų metu gyvenamųjų rajonų gyventojai labiausiai išskiria infrastruktūros problemas. Daugelyje kaimynijų pagrindine problema įvardijamas automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Jis neretai tampa želdinius tausojančių gyventojų ir tų, kurie suinteresuoti, kad atsirastų daugiau naujų automobilių stovėjimo vietų, konfliktų priežastimi.

Medinėse Šnipiškėse dažniausiai įvardijamos trys problemos: nesutvarkyti keliai ir šaligatviai, o tai skatina chaotišką automobilių statymą ant pėsčiųjų takų, viešųjų tualetų, vandentiekio, žaidimų aikštelių trūkumą. Dalį šių bėdų gyventojai bandė spręsti patys, taip pat nustatyta tvarka teikdami savivaldybei užklausas ir prašymus.

Medinių Šnipiškių problema dar yra ir tai, kad miesto strategų jos matomos kaip statybų aikštelė. Gyventojai negali būti tikri dėl ateities: nors ir patenkinti gyvenimu Šnipiškėse, jie nežino, kuriam laikui gali čia planuoti savo gyvenimą. Mat kvartalo, kuriam numatomas muziejaus po atviru dangumi (Skanseno) likimas, gyventojų ateitis išties nėra aiški. Netikrumas dėl savo rajono ir gyvenimo jame ateities skatina aibę socialinių problemų. Jos – rajono ir jo gyventojų stigmatizacijos, kaltinimo apsileidimu ir netvarkingumu pagrindas (kai kurie sociologai tam tikros gyvenvietės arba viešosios erdvės ignoravimą vadina apleidimo gestais). Tačiau tai yra dešimtmečius programuojamas procesas.