Pavyzdžiui, remiantis kūriniu „Meilės krantai“ (aut. G. Umbrasas), krantines turintys Lietuvos miestai pasipuošė miestui adresuojamomis meilės žinutėmis, kurios nebuvo sukurtos originalaus darbo autoriaus. Mano manymu, tokius projektus inicijuojančių organizacijų pozicija yra žalinga bendram kūrybiniam klimatui, miesto ir galiausiai šalies įvaizdžiui. Jeigu jums patiko idėja, pasikvieskite jos autorių – juk originalus rezultatas prisidės prie organizacijos, miesto erdvės, miesto, pačios šalies žinomumo.
Atsiranda bendradarbiavimo užuomazgų
Skirtingų sektorių bendradarbiavimas plėtojant gyvenamuosius rajonus – siekiamybė. Išbandžiusios laikinus aplinką gerinančius sprendimus, miestiečių grupės ima ieškoti būdų, kaip užtikrinti pasiektų rezultatų tvarumą, o tam reikalingas miesto strategų ir verslo palaikymas.
Bendruomeninėms praktikoms jautrūs menininkai gali būti bendruomeniškumo katalizatorius: kūrybinės iniciatyvos gali suformuoti patrauklias viešąsias erdves (teikiant dėmesį ne jų puošybai, o santykiams tarp žmonių ir su žmonėmis formuoti). Juk miestiečiai ir yra vietos ekspertai: jie geriau nei kas nors kitas žino konkrečių vietų privalumus ir trūkumus, supranta, kaip funkcionuoja rajonas. Šis lokalus žinojimas yra pagrindinis miestiečių resursas.
Šiuo metu Lietuvoje jau randasi skirtingoms sritims atstovaujančių aktyvistų ir organizacijų, suprantančių poreikį formuoti strateginių ir taktinių miesto lygmenų sąveikos modelius, branduolys. Džiugu, kad miestų plėtotojai siekia užmegzti santykį su vietos bendruomene ir kaimynijoje veikiančiomis kūrybinėmis organizacijomis prieš galutinai sukurdami būsimo kvartalo viziją.
Išankstinis rūpinimasis gerais kaimynystės ryšiais ir kūrybine sąveika gali prisidėti ir prie palankaus kvartalo įvaizdžio formavimo, ir prie naujos gyvenvietės komunikacijos.
Autorės dosjė
Jekaterina Lavrinec – miesto ir medijų tyrinėtoja, bendruomeninių iniciatyvų kuratorė, miesto žaidimų ir tyrimų platformos „Laimikis.lt“ įkūrėja, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto docentė. Nuo 2010 metų dalyvauja tarptautinėse programose, skirtose viešųjų erdvių ir kaimynijų plėtrai Europos miestuose. Nuo 2012-ųjų programų „Grundtvig“ rėmuose kartu su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio ėmė plėtoti medinių Šnipiškių veiklas, skirtas bendruomeniniams ryšiams stiprinti ir bendruomeninei erdvei formuoti. Nuo 2004 metų Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 20 straipsnių, skirtų viešųjų erdvių studijų ir plėtros problemoms, kaip kviestinė redaktorė sudaro specialiuosius miesto studijoms skirtus „Santalkos“ žurnalo numerius. Nuo 2006-ųjų dėsto miesto studijų ir kūrybinės komunikacijos viešosiose erdvėse kursus Lietuvos ir užsienio universitetuose, veda tarptautines kūrybines dirbtuves, skirtas dalyvaujamajam miesto planavimui ir meninių taktikų taikymui regeneruojant viešąsias erdves. Jos akademinė ir kūrybinė veikla sutelkta į miesto erdvių naudotojų patirtį, elgesį, sąveikas ir į kūrybinių iniciatyvų vaidmenį formuojantis socialiniams miestiečių tinklams.
