Vilniuje vietoje pavienių žaidimų įrenginių ir standartinių sporto aikštelių vis dažniau kuriamos daugiafunkcės viešosios erdvės. Jose derinami žaidimai, sportas, poilsis ir bendruomenės veiklos.
Tokiai erdvei sukurti nepakanka pasirinkti kelis įrenginius. Reikia įvertinti, kas ja naudosis, kokios veiklos vyks vienu metu, kokių reikės saugos zonų ir dangų, kaip sprendiniai derės su reljefu, takais ir biudžetu. FIXMAN komanda padeda architektams, kraštovaizdžio architektams, savivaldybėms ir užsakovams šiuos klausimus išspręsti projektavimo etape.
Kas lemia viešosios erdvės patrauklumą?
To paties amžiaus vaikai gali turėti nevienodus fizinius, pažintinius ar sensorinius poreikius. Vieni renkasi laipiojimą, balansavimą ar sukimąsi, kitiems svarbesnės ramesnės, aiškiai suprantamos veiklos, taktiliniai elementai ar galimybė stebėti žaidimą iš šalies. Todėl svarbu numatyti skirtingo sudėtingumo užduotis, patogius priėjimus, poilsio vietas ir veiklas, kuriose kartu galėtų dalyvauti įvairių gebėjimų vaikai.
FIXMAN specialistai padeda parinkti įrangą, suplanuoti jos išdėstymą, įvertinti saugos zonas, kritimo aukščius, dangų plotus, pagrindų paruošimą ir techninius įrengimo sprendinius.
Bendradarbiavimas – nuo vizijos iki įgyvendinimo
Anksti įtraukus aikštelių specialistus, užtikrinamas sklandus architektūrinės vizijos ir techninių reikalavimų suderinimas, išvengiant klaidų projektavimo etape bei optimizuojant kaštus. Sėkmingas šio bendradarbiavimo pavyzdys – Šv. Florijono skveras Vilniaus Naujamiestyje, kur FIXMAN specialistai kartu su Vilniaus vystymo kompanijos architekte Modesta Dauderyte-Mazūriene užtikrino vaikų žaidimų ir sporto zonų vientisumą bei funkcionalumą. Ši erdvė išsiskiria ne tik estetika, bet ir edukacine prasme: žaidimų aikštelė organiškai susieta su Šv. Florijono ir ugniagesių tematika, o skvere įrengti informaciniai stendai apie priešgaisrinę saugą, pritaikyti silpnaregiams (Brailio raštas) bei interaktyvūs (QR kodai), skatina bendruomenę domėtis saugumu per žaidimą.
Siekiant sukurti gyvybingą bendruomenės traukos tašką, projekto dalyviai sutelkė dėmesį į unikalią koncepciją ir įtraukią aplinką.
Mokyklų lauko erdvės – ne tik pamokoms
Atnaujinant Vilniaus mokyklų stadionus vis dažniau atsisakoma modelio, kuriame numatoma tik futbolo aikštė ir bėgimo takas. Šalia tradicinių sporto zonų įrengiamos gimnastikos, lauko treniruoklių, aktyvaus judėjimo ir interaktyvaus sporto erdvės. Tai leidžia tuo pačiu metu sportuoti daugiau mokinių ir suteikia pasirinkimą tiems, kurie nenori ar negali dalyvauti komandinėse sporto šakose.
2024 metais įgyvendintas Vilniaus Gabijos gimnazijos sporto aikštynas. Maždaug 1,9 mln. eurų vertės projekto metu tarp gimnazijos ir progimnazijos sukurta bendra sporto infrastruktūra, skirta abiejų mokyklų mokiniams ir Pašilaičių bendruomenei.
Gabijos gimnazijos ir progimnazijos sporto aikštynas
Aikštyne įrengta futbolo aikštė, bėgimo takai, šuoliaduobės, universali krepšinio, tinklinio ir kvadrato aikštelė, dvi mankštos ir gimnastikos zonos su lauko treniruokliais. Tai leidžia vienoje teritorijoje derinti pamokas, komandinius žaidimus, individualias treniruotes ir bendrojo fizinio pasirengimo veiklas.
Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijoje 2023 metais atnaujinti bėgimo takai ir pagrindinė futbolo aikštė, įrengta papildoma mažojo futbolo aikštė, krepšinio ir tinklinio zonos, šuoliaduobė, treniruokliai ir kamuolių gaudyklės. Interaktyvūs sporto įrenginiai leidžia fizinę veiklą derinti su reakcijos, koordinacijos, dėmesio ir komandinių gebėjimų lavinimu.
Aleksandro Puškino gimnazijos lauko sporto erdvių atnaujinimas
Svarbu mokyklos teritoriją pritaikyti ne tik ugdymui, bet ir rajono poreikiams. Po pamokų ir savaitgaliais atverti stadionai gali tapti saugia, arti namų esančia vieta vaikams, paaugliams, šeimoms ir suaugusiesiems sportuoti. Tam būtina aiškiai atskirti viešai prieinamas zonas, numatyti patogius įėjimus, apšvietimą, naudojimosi taisykles ir mokyklos pastatus apsaugančius sprendinius.
Toks modelis didina investicijos vertę: infrastruktūra naudojama visą dieną, stiprina ryšį tarp mokyklos ir bendruomenės bei mažina sporto erdvių trūkumą rajone.
Reljefas tampa žaidimų erdvės dalimi
Šiuolaikinėse viešosiose erdvėse vis dažniau išnaudojamas esamas reljefas. Šlaituose galima įrengti čiuožyklas, laipiojimo elementus, balansavimo trasas ar skirtingus erdvės lygius sujungiančius žaidimų maršrutus.
Didelio lankytojų dėmesio sulaukė 2026 metų vasarą atidarytas Pelesos skveras. Vienu ryškiausių jo elementų tapo ilga čiuožykla, įrengta išnaudojant kalvos aukščių skirtumą. Integruota į šlaitą, ji tapo kraštovaizdžio dalimi, o greta suformuotos sporto ir skirtingo amžiaus vaikams skirtos žaidimų zonos.
Pelesos skveras Vilniuje
FIXMAN – partneris nuo pirmojo eskizo
FIXMAN į projektus įsitraukia nuo pirmųjų eskizų: padeda nustatyti naudotojų grupes, parinkti funkcijas ir skirtingo sudėtingumo veiklas, pateikia brėžinius bei techninius duomenis, įvertina saugos reikalavimus, dangų poreikį, pagrindų paruošimą ir įrangos įrengimo sprendinius.
Taip iš anksto įvertinama, ar įranga tinka numatytam amžiui ir gebėjimams, telpa teritorijoje, atitinka biudžetą ir gali būti saugiai įgyvendinta. FIXMAN užduotis – architektūrinę idėją paversti saugiu, ilgaamžiu ir įgyvendinamu sprendiniu.
