- Žaluma mieste – ne dekoracija, o infrastruktūra. Medžiai ir želdynai turi kurti pavėsį, mažinti karščio poveikį, sugerti lietaus vandenį, palaikyti biologinę įvairovę ir kurti patogias erdves žmonėms.
- Želdynai turi būti planuojami kartu su pastatais, o ne ten, kur „liko vietos“.
- Gyventojams svarbi ne žalumos statistika, o kasdienė jos nauda. Kokybiškas kiemas turi suteikti pavėsį, privatumą, vietos poilsiui, vaikams ir bendravimui, o naujuose projektuose žaluma vis dažniau persikelia ir į terasas, balkonus bei pastatų fasadus.
Mieste ir jo gyvenamuosiuose kvartaluose gali būti nemažai medžių ir želdynų, tačiau tai nereiškia, kad karštą dieną bus kur pasislėpti nuo saulės, užklupus liūčiai – kur susigerti vandeniui, o daugiabučio kiemas bus patogus naudotis. KTU ekspertė pabrėžia, kad žalumos vertę lemia ne vien jos kiekis – svarbu, kur ji atsiranda ir kokias funkcijas atlieka. Kuo iš tiesų skiriasi tiesiog apželdinta teritorija nuo kokybiškos žaliosios erdvės?
KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės prof. dr. Žanetos Stasiškienės teigimu, žaliosios erdvės šiandien turėtų būti vertinamos kaip miesto infrastruktūros dalis. „Tvarumo barometro“ duomenimis, žaliosios ir atviros erdvės buvo dažniausiai gyventojų su tvariu miestu siejamas požymis – jas įvardijo du trečdaliai respondentų, rašoma pranešime spaudai.
Gerai suplanuotos jos vienu metu gali atlikti kelias skirtingas funkcijas. Pirmiausia žaluma padeda miestams prisitaikyti prie karščio – anot profesorės, medžiai suteikia pavėsį, augmenija palaiko palankesnį mikroklimatą, o tinkamai išdėstytos žaliosios erdvės gali sumažinti įkaitusių miesto paviršių poveikį.
„Dar viena svarbi funkcija – lietaus vandens valdymas. Dirvožemis, želdynai ir vandeniui laidžios dangos leidžia daliai kritulių susigerti ten, kur jie iškrenta. Kopenhagoje ir Roterdame kai kurios viešosios žaliosios erdvės suplanuotos taip, kad per intensyvias liūtis galėtų laikinai kaupti vandenį“, – dalijasi Ž. Stasiškienė.
Želdynai svarbūs ir miesto ekosistemai. Profesorės teigimu, tinkamai parinkti augalai prisideda prie oro kokybės ir biologinės įvairovės, o pavienes žaliąsias erdves jungiant į koridorius kuriama vientisesnė sistema. Gyventojų lūkesčiai taip pat neapsiriboja pavieniais medžiais: 81 proc. apklaustųjų tvariame mieste tikisi parkų, 70 proc. – žaliųjų skverų, beveik pusė – pievų, gėlynų ir kitos žemaūgės augmenijos bei natūralių miško plotų.
Galiausiai žaluma tiesiogiai veikia žmogaus kasdienybę – sudaro sąlygas judėti, ilsėtis, bendrauti ir daugiau laiko leisti lauke.
Vien žalumos neužtenka
Vis dėlto žaliųjų plotų kiekis savaime dar neparodo jų vertės. Ž. Stasiškienė pabrėžia, kad svarbu vertinti kur žalumos mieste yra bei kam konkrečioje vietoje tarnauja.
„Svarbu ne vien suskaičiuoti, kiek medžių pasodinome. Reikia žiūrėti, kur jie auga ir ką konkrečioje vietoje duoda. Ar žmogus ras pavėsį? Ar erdvė padės sugerti vandenį per liūtį? Ar ja patogu naudotis vaikams, senjorams, riboto judumo žmonėms?“, – vardija profesorė.
Jos teigimu, dėl to miesto tankinimas savaime nėra problema. Kompaktiškame mieste galima efektyviau naudoti infrastruktūrą ir organizuoti viešąjį transportą, tačiau didesnis užstatymo tankis neturėtų būti pasiektas gyvenamosios aplinkos sąskaita.
„Blogiausias scenarijus – pirmiausia suplanuoti pastatus, gatves ir automobilių stovėjimo vietas, o žalumai palikti tai, kas liko. Ji turi būti lygiavertė planavimo dalis nuo pat pradžių. Neužtenka iškasti duobę ir pasodinti medį. Reikia numatyti, kiek vietos turės jo šaknys, kaip jos gaus vandens ir oro, kokiu atstumu medis augs nuo pastato. Prie stipriai įkaistančio fasado pasodintas augalas gali atsidurti visai kitose sąlygose nei augantis pavėsyje“, – pabrėžia Ž. Stasiškienė.
Svarbus ir augalų pasirinkimas. Ž. Stasiškienės teigimu, jie turėtų būti tinkami konkrečiai vietai ir klimatui, palaikyti biologinę įvairovę bei išlikti gyvybingi ilgą laiką.
Apželdinimas iš projekto pabaigos persikėlė į pradžią
Pasak „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovės Jurgos Vilkenės, būtent gyvenamųjų projektų vystymo praktikoje per pastarąjį dešimtmetį geriausiai matyti, kaip keitėsi požiūris į želdynus.
„Anksčiau apželdinimas dažniau būdavo suvokiamas kaip teritorijos sutvarkymas jau pastačius namus – liko erdvės, vadinasi, reikia ją apsodinti. Šiandien kraštovaizdį vertiname kaip tokią pat būsto projekto kokybės dalį kaip architektūrą ar kitus sprendimus“, – sako specialistė.
Dar projektuojant, anot jos, vertinami esami želdiniai, teritorijos reljefas, saulės kryptys, žmonių judėjimo srautai ir tai, kokių poilsio ar aktyvaus laisvalaikio erdvių reikės būsimiems gyventojams. Bendrą kvartalo išplanavimą „Tvarumo barometro“ tyrime 36 proc. respondentų įvardijo tarp labiausiai vertinamų tvarumo aspektų svarstant įsigyti būstą.
„Kuo anksčiau šiuos dalykus įvertini, tuo daugiau galimybių turi išsaugoti esamus medžius, tinkamai išdėstyti naujus želdinius ir suplanuoti aplinką taip, kad ji turėtų konkrečias funkcijas“, – teigia J. Vilkenė.
Nuo bendro kiemo iki privačios terasos
Pasak J. Vilkenės, keičiasi ir pats gyvenamųjų projektų apželdinimo turinys. Vien estetiškai sutvarkyto kiemo nebepakanka – vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip skirtingomis jo dalimis naudosis gyventojai.
„Vienoje kiemo dalyje reikia erdvės vaikams, kitoje – ramesniam poilsiui ar bendravimui, dar kitur gali atsirasti aktyvesnės veiklos zona. Augalai taip pat atlieka ne vien dekoratyvią funkciją – jais galima atskirti erdves, kurti pavėsį ar suteikti daugiau privatumo“, – aiškina J. Vilkenė.
Apželdinimo sprendimų prie paties pastato tikisi ir dalis gyventojų: 27 proc. apklaustųjų naujame būsto projekte norėtų žaliųjų stogų ar sienų, o tarp 20–40 metų respondentų tokių buvo 34 proc. Kartu apželdinimas vis dažniau peržengia bendro kiemo ribas ir priartėja prie paties būsto.
Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko 2025 m. rugsėjo mėnesį. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25–74 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų gyventojų.
