- Miestą vertins kaip vieną sistemą. KTU ir MIT mokslininkai jungs duomenis apie energiją, transportą, pastatus, statybines medžiagas, atliekas ir emisijas, kad matytų jų tarpusavio ryšius.
- Viena Lietuvos savivaldybė taps pilotine „laboratorija“. Joje bus sudarytas miesto išteklių ir energijos balansas bei modeliuojami scenarijai – nuo pastatų renovacijos ir transporto elektrifikacijos iki pakartotinio statybinių medžiagų naudojimo ar atliekų pavertimo ištekliais.
Kas būtų, jei miestą galėtume matyti kaip gyvą organizmą – suprasti, kiek jis „suvalgo“ energijos ir žaliavų, kiek „iškvėpuoja“ taršos ir kiek išteklių sukaupia savo pastatuose, keliuose bei infrastruktūroje? Mokslininkai įsitikinę, kad šiandieniniame pasaulyje į miestus būtina žiūrėti kaip į sistemą, o ne atskiras dalis – tai padėtų miestui suprasti, kurie pokyčiai padarytų didžiausią įtaką mažinant poveikį klimatui.
„Šiuolaikinis miestas yra pernelyg sudėtinga sistema, kad jį būtų galima efektyviai valdyti remiantis tik atskirų sektorių planais. Transportas veikia energijos poreikį, energetikos sistema – emisijas, pastatų renovacija – energijos ir medžiagų vartojimą, o atliekos gali tapti žaliavomis kitoms miesto ar regiono veikloms“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.
Visgi profesorė atkreipia dėmesį į aktualią problemą – savivaldybės dažnai turi daug duomenų, tačiau jie yra fragmentuoti tarp skirtingų institucijų ir sektorių, rašoma KTU pranešime spaudai.
„Kartu su Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkais sieksime harmonizuoti duomenis apie miestų energijos vartojimą, kuro naudojimą, statybinių medžiagų srautus, atliekas, pastatų fondą ir mobilumo modelius bei susieti juos su socialiniais ir ekonominiais rodikliais“, – sako Ž. Stasiškienė.
Vertins skirtingus scenarijus
Duomenimis grįstas planavimas, pasak KTU APINI direktorės, leidžia pereiti nuo klausimo „ką mes norėtume padaryti?“ prie klausimo „kuris sprendimas, remiantis duomenimis, duotų didžiausią aplinkosauginę ir ekonominę naudą?“.
„Manau, būtent toks pokytis bus labai svarbus naujos kartos miestų valdymui“, – įsitikinusi Ž. Stasiškienė.
Miestą KTU profesorė lygina su gyvu organizmu: tam, kad jis funkcionuotų, į jį patenka energija, kuras, vanduo, maistas, statybinės medžiagos ir įvairūs produktai, o iš miesto išeina atliekos, nuotekos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kiti teršalai. Taip pat mieste nuolat kaupiasi tam tikri materialiniai ištekliai – pastatuose, infrastruktūroje, transporto sistemoje.
„Miestų metabolizmo analizė leidžia šiuos srautus suskaičiuoti, susieti tarpusavyje ir pamatyti miestą kaip vieną sistemą, o ne kaip atskirus transporto, energetikos, pastatų ar atliekų sektorius. Būtent toks požiūris numatytas KTU ir MIT projekte: pasirinkto Lietuvos miesto mastu bus analizuojami energijos, medžiagų ir atliekų srautai pastatų, pramonės, transporto ir namų ūkių sektoriuose“, – pasakoja Ž. Stasiškienė.
Tačiau mokslininkai tuo neapsiribos. Tradicinė miestų metabolizmo analizė dažniausiai parodo, kas vyksta dabar, o šiame projekte mokslininkai sieks ją susieti su scenarijais – kas atsitiktų, jeigu miestas pasirinktų kitokius sprendimus. Pavyzdžiui, padidintų antrinių statybinių medžiagų naudojimą, elektrifikuotų transportą, pagerintų pastatų energinį efektyvumą ar sukurtų pramoninės simbiozės sistemas.
„Galutinis tikslas nėra tiesiog surinkti daugiau duomenų. Tikslas – padėti miestui suprasti, kurie pokyčiai duotų didžiausią poveikį siekiant klimato neutralumo“, – tikina KTU profesorė.
Viena Lietuvos savivaldybė taps pilotine aplinka
Ž. Stasiškienė pastebi, kad Lietuvos miestai turi nemažai duomenų, tačiau dar nepakankamai gerai juos įvertina ir sujungia. Miestai renka duomenis apie energiją, pastatus, atliekas, transportą ir kitus sektorius, kai kurie rengia Klimato miesto kontraktus arba klimato neutralumo strategijas.
„Tačiau vis dar trūksta lengvai savivaldybėms pritaikomų integruotų priemonių, kurios vienoje sistemoje susietų materialinius srautus, energiją, žiedinės ekonomikos sprendimus ir galimus klimato neutralumo scenarijus“, – sako KTU profesorė.
Būtent todėl viena svarbiausių KTU ir MIT mokslininkų užduočių – sukurti metodiką, kuri būtų realistiška net toms savivaldybėms, kurių duomenų ir analitiniai pajėgumai yra riboti.
„Tai, mano nuomone, labai svarbu: protingas miestas nėra tas, kuris turi daugiausia duomenų. Protingas miestas yra tas, kuris geba duomenis paversti sprendimais“, – pažymi Ž. Stasiškienė.
KTU APINI direktorė Lietuvos miestus mato kaip labai tinkamas gyvąsias laboratorijas (angl. living labs) klimato neutralumo sprendimams. Todėl bendro projekto metu viena Lietuvos savivaldybė numatyta panaudoti kaip pilotinė aplinka, kurioje bus kuriamas pradinis miesto metabolizmo balansas ir testuojami intervencijų scenarijai.
„Mūsų miestai – pakankamai nedideli, todėl inovacijas galima palyginus greitai išbandyti miesto mastu. Tačiau kartu jie turi išvystytą infrastruktūrą, universitetus, technologijų sektorių ir yra integruoti į ES klimato politikos sistemą, – teigia Ž. Stasiškienė. – Lietuva gali būti ne tik Europos klimato politikos įgyvendintoja, bet ir vieta, kur kuriami bei testuojami sprendimai, kuriuos vėliau galima perkelti į kitus Europos miestus“.
Siekiamybė – geresnė gyvenimo kokybė mieste
Pasirinktame Lietuvos mieste mokslininkai planuoja analizuoti energijos vartojimą, kuro naudojimą, pastatų fondą, mobilumo tendencijas, statybinių medžiagų ir atliekų srautus bei su pagrindinėmis miesto sistemomis susijusias emisijas.
„Vėliau kartu su savivaldybe bus pasirinktos dvi ar trys prioritetinės intervencijų sritys. Numatome tokias galimybes kaip žiedinis statybinių medžiagų naudojimas, pramoninė simbiozė, transporto ir kitų miesto sistemų elektrifikacija, didesnis atsinaujinančios energijos naudojimas, mažo anglies dioksido pėdsako mobilumas bei atliekų pavertimas ištekliais. Esminis klausimas bus ne tik „kiek sumažinsime CO₂?“, bet ir kaip vienas sprendimas pakeis kitus miesto išteklių srautus“, – sako Ž. Stasiškienė.
Jeigu duomenys parodo, kad didžiausias emisijų ir energijos taupymo potencialas yra tam tikro tipo pastatuose, miestas gali tiksliau nukreipti renovacijos programas. Jeigu problema yra mobilumas – galima pagrįsčiau investuoti į viešąjį transportą, elektrifikaciją ar kitus mažo anglies dioksido pėdsako mobilumo sprendimus. Jeigu didelė dalis išteklių prarandama atliekų sistemoje, galima kurti efektyvesnes pakartotinio naudojimo ir perdirbimo grandines.
„Gyventojai turėtų pajusti sukurto modelio pagrindu priimtų sprendimų rezultatą. Tai gali reikšti mažesnes energijos sąnaudas, patogesnį judėjimą mieste, švaresnę aplinką ir efektyvesnes viešąsias paslaugas. Labai svarbu, kad klimato neutralumas nebūtų suvokiamas tik kaip CO₂ mažinimo tikslas. Galutinis rezultatas turi būti geresnė gyvenimo kokybė mieste“, – teigia KTU APINI direktorė.
