Saulės elektrinių rinka Lietuvoje išgyvena reikšmingus pokyčius. Po kelerius metus trukusio įrangos pigimo 2026 metais fiksuojamas saulės modulių kainų augimas, o valstybės finansavimo sąlygos tampa griežtesnės.
Gyventojams, planuojantiems investuoti į nuosavą elektros gamybą, kyla klausimas: ar verta laukti naujo finansavimo kvietimo, tikintis palankesnių sąlygų, ar ekonomiškai naudingiau elektrinę įsirengti anksčiau?
Naujausi Lietuvos energetikos agentūros duomenys atskleidžia, kad sprendimą lemia ne vien paramos dydis. Svarbu įvertinti ir įrangos kainų dinamiką, elektros vartojimą bei laiką, per kurį investicija pradės mažinti namų ūkio išlaidas.
Saulės elektrinių kainos Lietuvoje vėl pradėjo augti
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) 2026 metų rugsėjį paskelbti duomenys rodo, kad saulės modulių kainų mažėjimo tendencija pasikeitė. Per metus vidutinė modulių kaina Lietuvoje padidėjo 11 proc. – nuo 194 iki 216 eurų už 1 kW.
Vis dėlto bendras elektrinių įrengimo kainų augimas buvo gerokai mažesnis. 2026 metų trečiąjį ketvirtį vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina siekė 5 950 eurų – maždaug 240 eurų daugiau nei prieš metus. Į šią sumą įtraukti moduliai, montavimo konstrukcijos, inverteris, valdymo įranga, projektavimas ir kitos įrengimo paslaugos.
LEA duomenimis, nors moduliai brangsta, visos elektrinės įrengimas vis dar kainuoja apie 12 proc. mažiau nei prieš beveik trejus metus. Šie skaičiai rodo svarbią tendenciją: saulės elektrinių kainos nebemažėja taip sparčiai kaip ankstesniais metais. Vis dėlto vien kelių ketvirčių duomenų nepakanka prognozuoti, kad 2027 metais įranga būtinai brangs.
APVA parama saulės elektrinei: finansavimo sąlygos pasikeitė
2025 metais gyventojai, įsirengiantys naują saulės elektrinę, galėjo gauti 255,07 euro paramą už 1 kW įrengtosios galios. Didžiausia remiama galia siekė 10 kW, todėl maksimali dotacija galėjo sudaryti 2 550,70 euro.
2026 metais finansavimo modelis pasikeitė. APVA paskelbto 13 mln. eurų kvietimo sąlygose numatyti du paramos dydžiai: 169,96 euro arba 220,97 euro už 1 kW, priklausomai nuo įrangos kilmės ir techninių charakteristikų. Be to, maksimali remiama galia sumažinta iki 7 kW. Gyventojai gali įsirengti ir galingesnę elektrinę, tačiau už papildomą galią pagal šį kvietimą dotacija neskiriama.
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
| Bazinė parama už 1 kW | 255,07 € | 169,96 € |
| Maksimali remiama galia | 10 kW | 7 kW |
| Didžiausia bazinė dotacija | 2 550,70 € | 1 189,72 € |
Šis pokytis ypač svarbus gyventojams, planuojantiems 8–10 kW elektrines. Nors didesnė sistema gali geriau atitikti namų ūkio elektros poreikius, valstybės finansavimas nebepadengia tokios didelės investicijos dalies.
Ar didesnė parama reiškia ekonomiškai naudingesnę investiciją?
Valstybės dotacija sumažina pradinę investiciją, tačiau galutinį rezultatą lemia ir pasirinktos įrangos kaina. Pavyzdžiui, 7 kW elektrinei pagal 2026 metų sąlygas būtų galima gauti apie 1 190 eurų bazinę paramą arba apie 1 547 eurus, jeigu įranga atitiktų papildomus reikalavimus. Skirtumas – maždaug 357 eurai. Jeigu aukštesnius kriterijus atitinkanti įranga kainuotų 600 eurų daugiau, didesnė dotacija nekompensuotų viso kainų skirtumo. Būtent dėl to svarbu skaičiuoti ne paramos procentą, o galutinę investicijos sumą, įvertinus elektrinės našumą ir tikėtiną eksploatavimo laikotarpį.
Ar verta laukti 2027 metų finansavimo?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Laukimas gali būti pagrįstas, jeigu gyventojas dar nėra pasirengęs investicijai, reikia rekonstruoti stogą, padidinti elektros įvado galią ar tiksliau įvertinti būsimą elektros poreikį.
Kita vertus, atidėjus įrengimą prarandama galimybė anksčiau pradėti gaminti elektrą ir mažinti išlaidas. Tarkime, elektrinė per metus galėtų suteikti 800 eurų grynosios finansinės naudos. Vienerių metų atidėjimas reikštų ir atidėtą šios naudos gavimą. Jei per tą laiką įrangos kaina sumažėtų tik 300 eurų, toks pigimas savaime nekompensuotų negautos metinės naudos. Tai supaprastintas modelis, kuriame nevertinamos finansavimo sąnaudos, elektros kainų pokyčiai ir sezoninis įrengimo laikas. Svarbu ir tai, kad 2026 metų APVA parama saulės elektrinei leido kreiptis dėl paramos jau įsirengus elektrinę, tačiau tai negarantuoja, kad būsimi kvietimai taikys tokią pačią tvarką.
Viena dokumentų klaida gali kainuoti visą dotaciją
APVA atkreipia dėmesį į praktinę problemą: gyventojai kartais pateikia paraišką dar neturėdami atnaujinto ESO elektros tinklų nuosavybės ribų akto. Pagal 2026 metų kvietimo sąlygas šis dokumentas privalo būti išduotas iki paraiškos pateikimo. Jo neturint, paraiška atmetama be galimybės vėliau ištaisyti trūkumą. Taip pat svarbu įsitikinti, kad pasirinkta įranga atitinka techninius reikalavimus, o didesnei dotacijai gauti turimi dokumentai, patvirtinantys modulių kilmę ir efektyvumą.
Ką rodo Lietuvos saulės energetikos rinkos perspektyvos?
Pastarųjų metų duomenys atskleidžia dvi lygiagrečias tendencijas: saulės elektrinių įrengimo technologijos ilgalaikėje perspektyvoje atpigo, tačiau valstybės paramos intensyvumas sumažėjo. 2027 metų investiciją planuojantiems gyventojams svarbiausia įvertinti tris dalykus – galutinę elektrinės kainą po galimos paramos, realų metinį elektros poreikį ir finansinę naudą, kuri būtų prarasta atidėjus įrengimą.
Laukti naujo APVA kvietimo vien tikintis didesnės paramos nėra pakankamai pagrįsta investavimo strategija. Ankstesnių metų tendencijos neleidžia garantuoti nei didesnių dotacijų, nei mažesnių įrangos kainų ateityje.
Ekonomiškai racionaliausias sprendimas priklauso nuo konkretaus namų ūkio situacijos. Kai techninės sąlygos palankios, o investicija atsiperka ir be maksimalios valstybės paramos, ankstesnis įrengimas gali būti naudingesnis už neapibrėžtą laukimą.
