Kovoti su šešėliais statybose pirmiausia norima naikinant verslo liudijimus. Vadinamieji patentininkai įvardijami kaip nesąžiningos konkurencijos pavyzdžiai, iškreipiantys rinką, nes gali pasiūlyti pigesnes paslaugas nei mokesčius privalančios mokėti įmonės. Tačiau ar tikrai pagal verslo liudijimus statybos paslaugas siūlantys darbininkai yra didelė negerovė?
Stebėjosi darbo kultūra
„Statyba ir architektūra“ pasidomėjo, ar iš tiesų individualiuosius namus besistatantiems gyventojams patikimiau samdytis įmones nei pagal verslo liudijimus dirbančius privačius asmenis. Pasirodo, įmonės tikrai ne visuomet pateisina lūkesčius, tikrai ne visuomet gali garantuoti kokybę, punktualumą, ir tikrai ne visuomet paslaugų kaina bus mažesnė.
Vilnietis Linas nusprendė užmiestyje rekonstruoti savo tėvų namus. Pagal parengtą projektą buvo numatyta atnaujinti senąją namo dalį, taip pat pastatyti priestatą. Namas turėjo būti naujai termoizoliuotas, turėjo būti pakeisti langai, stogo konstrukcija ir uždengta nauja danga.
Darbams atlikti buvo pasamdyta įmonė (uždaroji akcinė bendrovė). Aptarus būsimų darbų apimtis, projektą, suderinus paslaugų atlikimo terminus ir kainą, vilnietis ramiai atsikvėpė – dirbs įmonė, bus už tai atsakinga, nebus bėdų dėl terminų ar iš pasakojimų girdėtų prastovų dėl darbininkų mėgavimosi alkoholiu.
„Tačiau viskas, dėl ko įsivaizdavau būsiąs ramus, pakrypo priešingai. Kaskart atvykęs pažiūrėti, kaip einasi darbai, rasdavau ne ką pasislinkus į priekį. Kaimynai pradėjo pasakoti, kad darbai daromi labai atsainiai, darbininkai dažniau stoviniuoja rūkydami, negu dirba, pertraukos tęsiasi dar net neprasidėjus rimtam darbui, o paskui suskumbama išvažiuoti“, – pasakojo namo šeimininkas.
Jis pasamdė techninį prižiūrėtoją, tačiau darbų kokybės tai nepadėjo užtikrinti. Neapsikentęs atsainaus požiūrio į klientą ir darbą, vilnietis Linas nutraukė sutartį su įmone ir po kurio laiko pasamdė du meistrus, dirbančius pagal verslo liudijimą.
Namo šeimininkas, pats nebūdamas nuolat statybvietėje, iš kaimynų sulaukė pačių geriausių atsiliepimų apie naujuosius darbininkus: punktualūs, dirba bemaž be pertraukų, gerai išmano savo amatą. Netgi techninis prižiūrėtojas dažniau konsultuodavosi, kaip reikalinga teisingai atlikti vienokius ar kitokius darbus, kaip reikia teisingai įrengti mazgus.
„Šie žmonės buvo kurį laiką išvykę uždarbiauti į užsienį, ten turbūt sėmėsi ne tik profesinių žinių, bet ir supratimo apie klientą, darbo kultūrą. Apie tai, kad galėtų piktnaudžiauti alkoholiu, nebuvo net minčių. Likome sužavėti patentininkų darbu, tuo, kaip buvo laikytasi nustatytų terminų, atliekamų darbų kokybe. Žodžiu – visiška priešingybė įmonei“, – sakė tinkamos patirties įgavęs Linas.
Dabar jam juoką kelia pasisakymai, kad tik įmonės gali suteikti reikiamas garantijas, kokybiškai ir patikimai atlikti darbus. Ką ir kalbėti apie paslaugų kainą. Nors, palyginti su kitais apklaustais pagal verslo liudijimus dirbančiais statybininkais, pastarieji užsiprašė bene daugiausia, kaina vis tiek buvo mažesnė, negu buvo užsiprašiusi įmonė.
„Jokiu būdu nėra taip, kad vadinamieji patentininkai yra blogai. Reikia tik teisingai juos išsirinkti. Žinoma, tas pats gal yra ir su įmonėmis. Tačiau toli gražu ne visos imasi individualiųjų namų rekonstrukcijos darbų, nes joms tai neapsimoka, arba paslaugų kaina būna gerokai didesnė. Ir jeigu patentininkai bus išguiti iš rinkos, tuomet tikrai bus didelė nelygybė, įmonės galės diktuoti savas sąlygas kaip panorėjusios, netgi neužtikrindamos kokybės“, – svarstė rekonstruoto namo šeimininkas.
Norėtų lygesnių teisių
Klausimą apie nesąžiningą konkurenciją ir iškreiptą rinką, joje dirbant statybininkams pagal verslo liudijimus, ne kartą kėlė Lietuvos statybininkų asociacija. Jos vadovo Daliaus Gedvilo teigimu, statybų sektorius yra viena iš daugiausia šešėlinės ekonomikos paveiktų šalies ūkio sričių, o nelegali veikla labai dažnai yra pridengiama verslo liudijimais.
„Verslo liudijimai yra smulkiojo verslo skatinimo forma, kuri suteikia fiziniam asmeniui galimybę mokėti kur kas mažesnius mokesčius. Tačiau dėl neteisingo reguliavimo statybos veikla yra masiškai vykdoma pagal verslo liudijimus, nors didžiąja dalimi tai nėra smulkusis verslas. Todėl mums nemažą susirūpinimą kelia kasmet vis didėjantis išduotų verslo liudijimų statybos veiklai skaičius. Smulkusis verslas realiai šalyje nesiplečia tokiais mastais, kiek yra įsigyjama verslo liudijimų. Tai rodo, kad statybos veikla yra masiškai vykdoma pagal verslo liudijimus, tokiu būdu nemokant valstybei mokesčių ir lemiant darbo vietų statybos įmonėse mažėjimą“, – yra sakęs D. Gedvilas.
Statistika rodo, kad dirbančiųjų su verslo liudijimais skaičius smarkiai išaugo – nuo 9,4 tūkst. 2012 metais iki 18,3 tūkst. 2016 metais.
„Reikia tik įsivaizduoti, kokią apyvartą tokie darbininkai generuoja valstybėje. Jie moka tik minimalius mokesčius, o gal ir ne visus, todėl šį klausimą reikia spręsti nedelsiant“, – tvirtino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Vienas iš siūlymų, kaip būtų galima suvienodinti konkuravimo sąlygas – taikyti nulinį PVM tarifą juridiniam asmeniui, sudariusiam sutartį su fiziniu asmeniu dėl statybos darbų.
Konkurencijos tvirtina neribosiantys
Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kuri užsimojo naikinti verslo liudijimus dirbantiesiems statybose, nuomonės apie vadinamųjų patentininkų reikalingumą argumentuotai neišdėstys niekas, nors pavyzdžių, kokį pateikė vilnietis Linas, bus ne vienas ir ne šimtas.
Finansų ministerija įsitikinusi, kad pagal verslo liudijimus statybų veikla besiverčiantieji gauna pajamas, kurios yra neproporcingos jų sumokamiems mokesčiams. Šiuo metu fiksuotą pajamų mokestį įsigyjant verslo liudijimą veiklai statybų srityje per metus moka apie 24 tūkst. gyventojų, arba 24 proc. visų fiksuotą mokestį mokančių asmenų. Tačiau jie sumoka vos apie 1,5 mln. eurų pajamų mokesčio.
„Pirmiausia būtina akcentuoti, kad asmenys įsigydami verslo liudijimą sumoka fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Todėl apie šešėlį kalbama tik tuomet, kai susiduriama su pajamomis, nuo kurių mokestis nėra sumokėtas. Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, galimybė sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį suteikiama tais atvejais, kai pajamos iš veiklos neviršija 45 tūkst. eurų per metus. Tokiuose ūkio sektoriuose kaip statybų pastebimos tendencijos nerodyti realių pajamų ir išlaikyti galimybę mokėti iš dalies mažą fiksuoto dydžio mokestį, įsigyjant verslo liudijimą, kartu papildomai – ir konkurencinius pranašumus“, – „Statybai ir architektūrai“ teigė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Anot jos, verslo liudijimo įsigijimas yra paprasčiausia pajamų mokesčio sumokėjimo forma, kuri iš esmės turėtų būti skirta nekonkuruojančiai veiklai. Todėl veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašą numatoma peržiūrėti būtent tokiu pjūviu ir atsisakyti jame veiklų, siejamų su neadekvačiai mažu mokesčiu ir iš to kylančiomis paskatomis nerodyti realių pajamų. Tokiu būdu būtų užtikrintas tolygus nuo pelno lygio priklausantis apmokestinimas, nedarantis įtakos konkurencinėms sąlygoms.
Panaikinus verslo liudijimus, gyventojai, kurie įregistruos individualią veiklą, pajamų mokestį mokės nuo gautų veiklos pajamų išlaidų skirtumo – jiems likusio pelno. O mokestį planuojama sumažinti, kai pelnas nedidelis, ir jis pamažu didėtų, kol pelnas pasiektų 30 tūkst. eurų.
Individualios veiklos pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 procentais ir pamažu pasiektų 15 proc. apmokestinimą ties 30 tūkst. eurų per metus. Tam tikrais atvejais, kai apmokestinamosios individualios veiklos pajamos nėra didelės, sumokamas pajamų mokestis gali būti ir mažesnis nei mokamas įsigyjant verslo liudijimą.
Paklausta, ar nebus ribojama konkurencija naikinant verslo liudijimus ir ar neišaugs statybos paslaugų kainos veiklą leidžiant tik įmonėms, finansų viceministrė sakė taip nemananti. Atvirkščiai – siekiama kaip tik sudaryti vienodesnes konkurencijos sąlygas, jokiu būdu neeliminuojant iš rinkos vadinamųjų patentininkų, skatinant konkuruoti kokybe, smulkių paslaugų prieinamu ir kitais nemokestiniais pranašumais.
„Norėtųsi dar kartą akcentuoti, kad verslo liudijimas yra pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų sumokėjimo būdas, kuris neturėtų būti suprantamas kaip leidimas verstis tam tikra veikla ar kaip verslo organizavimo teisinė forma. Todėl galimybės mokėti fiksuotą pajamų mokestį nuo tam tikros veiklos panaikinimas nepareikalaus esminio veiklos pertvarkymo: gyventojai galės ir toliau tęsti individualią veiklą nesteigdami įmonės, tačiau jų pajamos bus apmokestinamos ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, o proporcingai – nuo uždirbamo pelno“, – sakė D. Brasiūnaitė.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 3.
