– Esate minėjęs, kad Jūsų praktikoje itin svarbi tipologija. Ką norite tuo pasakyti?
– Šis žodis Lietuvoje gali būti suprastas įvairiai, bet mano aplinkoje tipologija yra tam tikros problemos sprendimo esmė ar sprendimo materializacija savo gryniausia forma. Atsispiriant nuo konkrečios tipologijos galima gauti daugybę skirtingų dizaino sprendimų, bet sumanymo stuburas išliks tas pat. Šis stuburas mane labiausiai domina. Pavyzdžiui, užliejamas skveras yra tipologija, o tai, kokią formą jis įgaus, kaip jis atrodys, yra ne taip svarbu. Mano kolegos kuria užliejamus skverus, atrodančius visiškai kitaip nei mūsų pradiniai siūlymai, bet jie tęsia idėją, plėtoja toliau tą pačią tipologiją, ir tai yra puiku.
– Jūsų studijos projektuose gamtos procesai tampa scenarijaus dalimi, bet kontrolė juk išlieka?
– Įprastai vanduo buvo valdomas tvirta ranka ir be kompromisų. Pavyzdžiui, 1953 metais Olandijoje įvykus Šiaurės jūros potvyniui buvo žmonių aukų. Pirmoji valdžios reakcija tada buvo užtverti bet kokį kelią vandeniui ir visiškai pašalinti potvynio galimybę. Pastaruoju metu to atsisakoma, o sistemos kuriamos taip, kad vandenį ribotų tik šiam pavojingai pakilus arba atsiradus nelaimės tikimybei. Per savo istoriją sukaupėme nemažą patirtį ir galime pasitelkti kompleksiškus, netgi žaismingus vandens valdymo mechanizmus.
Yra ir dar viena problema – žmonės ne visuomet įvertina tikrąją potvynio riziką. Griežta vandens kontrolė miestuose sukuria apgaulingą saugumo įspūdį, ir mes atsipalaiduojame. Didelė dalis urbanizuotų teritorijų Olandijoje yra žemiau jūros lygio, bet gyventojai nėra susirūpinę klimato kaita ir gresiančiais potvyniais – vyrauja nuomonė, kad mes viską valdome. O profesionalai, pradėdami nuo vandens ir saugumo klausimų, gali įvertinti daugybę kitų aspektų – tokių kaip visuomenės sąmoningumas, socialinės problemos ir viešųjų erdvių kūrimas. Inžinierius to nepadarytų, nes jam rūpi tik konkreti problema ir jos sprendimas, todėl tokioje situacijoje greta profesionalaus inžinieriaus reikia generalisto – architekto, plačiai suvokiančio padėtį. Tokių žmonių dar visai neseniai buvo labai nedaug.
– Ką rinktumėtės Jūs – riziką ar saugumą?
– Rinkčiausi riziką. Savaime suprantama – visi sprendimai turi būti saugūs, bet kartais gali jaustis saugiai tiesiog per nežinojimą. Kur kas įdomiau patirti šiek tiek pavojaus, net jei esi aplinkoje, kuri yra puikiai suprojektuota ir visiškai saugi. Pastebėjau, kad vaikai žaisdami guma dengtose aikštelėse dažnai perlenkia lazdą. Jiems tiesiog nuobodu ir jie nesitiki, kad gali nutikti kas nors bloga. Roterdame esame sukūrę vaikų žaidimų aikštelę naudodami industrinius uosto elementus. Rezultatas atrodė visiškai kitaip nei įprastos aikštelės, ir vaikai susimąstydavo – toje aplinkoje jie elgėsi kur kas atsakingiau. Jeigu pavyksta vizualizuoti riziką, naudotojai patys priima teisingus sprendimus.
Apie Marco
Marco Vermeulenas – architektas, savo kūriniuose derinantis tvariosios architektūros principus ir estetinę kokybę. Nuo 2009 metų jis vadovauja Roterdame įkurtai Marco Vermeuleno studijai. Uždari energijos ciklai, vandens ir žaliavų naudojimas sudaro svarbią dalį šios studijos architektūros ir urbanistikos projektuose. Klimato kaitos keliamos problemos ir statiniai prie vandens telkinių – nuolat architekto sprendžiami uždaviniai. M. Vermeulenas mokėsi Eindhoveno technologijos universitete, vėliau buvo kviestinis dėstytojas Delfto ir Eindhoveno technologijos universitetuose, Roterdamo architektūros akademijoje.
Gyvenimą olandų delta metropolyje nuolatos lydi vandens grėsmė, ir keičiantis klimatui ji tik didėja. Vandens pavojus gresia ir iš jūros, ir iš upės, ir iš dangaus, ir iš žemės. Jūros lygio pakilimas kartu su gausiais lietumis akimirksniu sukeltų upių potvynius – o juk jau dabar miestų nuotekų sistemoms vis sunkiau susidoroti su dideliu kritulių kiekiu. Tačiau šios grėsmės olandų miestus veikia pozityviai – kelia iššūkių ir atveria naujų galimybių architektams. Ateities miestų planavimo sprendimai turės ne tik susidoroti su vandens keliamomis problemomis, bet ir kartu kurti patrauklią aplinką gyventi.
Tarptautinio architektūros festivalio KAFe 2013 metu įvykusios M. Vermeuleno paskaitos vaizdo įrašas įkeltas svetainėje www.archfondas.lt.
Susijęs straipsnis:
Marco Vermeulenas: pavojaus grožis
