hektarų miško. Ugniai plisti urėdijos teritorijoje esantys miškai, anot A. Strazdo, labai palankūs – daugumoje jų vyrauja pušynai. Tai yra aukščiausios I–II gaisringumo klasės miškai.
Urėdija turi įsigijusi pakankamai įrangos gaisrams gesinti. Mat Valkininkų urėdijos teritorijoje vien šiais metais kilo aštuoni gaisrai. Bendras gaisrų plotas – 0,68 hektaro, vidutinis – 0,08 hektaro. Pagrindinės gaisrų priežastys, miškų urėdo teigimu – neatsargus miško lankytojų elgesys su ugnimi: rūkymas, laužų kūrenimas, žolės deginimas pavasarį, netvarkinga technika. Pasitaiko ir tyčinių padegimo atvejų – tokiu atveju gaisrai būna didesni. Urėdijos miškus kerta geležinkelis Vilnius−Varėna−Gardinas, tad buvo metas, kai nemažai gaisrų kildavo dėl netvarkingų šilumvežių arba pravažiuojančių traukinių (pavyzdžiui, išmetus žarijas, naudota verdant arbatą keleiviams). Nutraukus traukinių maršrutą į Baltarusiją per Marcinkonis, panašūs gaisrai, pasak A. Strazdo, baigėsi.
Automatinė gaisrų stebėjimo sistema sulaukė ne tik pagyrų, tačiau, patikino A. Strazdas, ji išties efektyvi. Sistemos efektyvumą Valkininkų urėdijoje liudija sumažėjęs vidutinis gaisrų plotas, geros operatoriaus darbo sąlygos. Dabar urėdijoje dirba du operatoriai vietoj anksčiau samdytų šešių sargų bokštuose. Sargai dirbdavo sudėtingomis sąlygomis (karštis, temperatūros svyravimai, pavojus būti nutrenktam žaibo iškrovos, darbas aukštyje, esant nuolatiniam šoniniam bokšto svyravimui). Užtikrinus normalias darbo sąlygas, operatoriais dirba aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, budi sukomplektuotos priešgaisrinės komandos.
Miškininkai miškuose budi priklausomai nuo to, kokia gaisringumo klasė. Kol kas penktos klasės (labai didelio gaisrų pavojaus) miškų gaisringumas urėdijoje neužfiksuotas, todėl miškininkai budi įprasta tvarka. Suformuotos dvi rezervinės komandos, sudaryti operatyviniai gaisrų gesinimo planai, kuriuose numatytos papildomos priemonės besiplečiantiems gaisrams likviduoti (pavyzdžiui, pasirinktos įmonės, kurios telks papildomas pajėgas, techniką).
Naudojantis antžemine automatine miško gaisrų stebėjimo sistema miško gaisrai fiksuojami trimis stebėjimo kameromis, tolygiai išdėstytomis visoje urėdijos teritorijoje. Miškininkai taip pat turi galimybę stebėti kaimyninių urėdijų teritoriją ir gauti informacijos iš jų apie šalia besiribojančiuose miškuose kylančius gaisrus.
Kasmet miškininkai imasi profilaktinių priemonių, padedančių apsaugoti nuo miško gaisrų išplitimo didesnėje teritorijoje. Miškai suskirstyti į 30–40 hektarų plotus kvartalinėmis linijomis, kurios yra mineralizuojamos, naudojama vaizdinė medžiaga lankytojus informuojant, kaip elgtis miškuose gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, paskelbti artimiausių girininkijų telefonai. Pavojingu laikotarpiu miško apsaugos darbuotojai neišvyksta toliau nuo saugomos teritorijos, jie visada pasiekiami mobiliosiomis ryšio priemonėmis.
