litų“, – sakė A. Strazdas.

Pasak urėdo, urėdijos teritorijoje yra du mažieji karjerai, todėl žvyro ir smėlio kelių remonto bei priežiūros darbams pakanka. Urėdija kelių priežiūrai yra įsigijusi ekskavatorių, savivartį automobilį, du traktorius su priekabomis, greiderį, krūmapjovę. „Miškotvarkos projekte numatytas naujų kelių įrengimas. Šie darbai bus finansuojami iš Europos Sąjungos fondo“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Valkininkų urėdijos miškų urėdas teigė, kad miškininkai su privačių miškų savininkais visuomet aptaria, kaip išsaugoti miško kelius. „Praėjusiais metais Žilinų girininkas bendravo su įmonėmis, gabenančiomis medieną iš jiems priklausančių miškų. Buvo pasirašyta sutartis, draudžianti vežti medieną per polaidį, lietingu oru. Kelių išsaugojimo klausimais nuolat bendraujame su savininkais, seniūnais“, – sakė A. Strazdas.

Pasiruošusi gaminti biokurą

Valstybinės miškų tarnybos skaičiavimais, Valkininkų miškų urėdija per metus gali paruošti 7 tūkst. kubinių metrų biokuro. A. Strazdas tikina, kad esant poreikiui urėdija paruoštų ir visus 10 tūkst. kubinių metrų.

Valkininkų urėdija – viena iš 4 urėdijų, kurios ruoš biokurą, todėl investiciniame šių metų plane numatyta įsigyti skiedrovežį, traktorių, atliekų smulkintuvą. „Prieš pradėdami drožlių gamybą užsiregistravome energijos išteklių biržoje BALTPOOL. Dėl skiedros gamybos ir transportavimo pasirašėme sutartį“, – pasakojo urėdas.

Miškų urėdas mano, kad urėdijų dalyvavimas biokuro gamyboje užtikrins, jog skiedros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Šiais metais centralizuotos šilumos gamintojai iš BALTPOOL privalės nupirkti 10 proc. biokuro, kitais metais – 30 proc., o ateityje – ne mažiau kaip pusę. Urėdijos ruošiasi biokurą parduoti tokiomis pat kainomis, kokiomis parduoda malkinę medieną.

„Medienos atliekų naudojimas kurui valstybei garantuoja energinį nepriklausymą. Todėl į apsirūpinimo energija procesą reikia žiūrėti labai atsakingai. Biokuro gamybos nauda akivaizdi. Jo ruošimo procese urėdijoje bus įdarbinta nemažai žmonių“, – ateities perspektyvas dėstė Valkininkų urėdijos urėdas.

A. Strazdas mano, kad ateityje biokuras galėtų būti parduodamas elektroninėje pardavimų sistemoje (AMEPS), o tai visiškai užtikrintų skaidrumą. Dalyvaudama biokuro gamyboje Valkininkų urėdija per metus planuoja pagaminti 15 tūkst. kietmetrių skiedros. „Kirtimo atliekos sudarys apie 10 tūkst. kietmetrių. Dar yra ir malkų, kurių dalį irgi panaudosime skiedrų gamybai. Dėl to malkų vietos gyventojams nepritrūks. Jų kasmet parduodame iki 2 tūkst. kietmetrių. Jas perka mokymo ir kitos įstaigos“, – patikino urėdas.

Pardavusi biokurą miškų urėdija bent kol kas uždirba nedaug. Pardavus kubinį metrą biokuro, urėdijai lieka 5 litai pelno, tad iš 7 tūkst. kubinių metrų paruošto biokuro urėdija uždirba 35 tūkst. litų. Turint omenyje, kad visas urėdijos pelnas sudaro apie 2 mln. litų, už medienos atliekų pardavimą gaunama suma neatrodo įspūdinga. Tačiau, pasak A. Strazdo, išvežus nereikalingas šakas, medienos nuopjovas, kitokią medieną, miškai atrodo estetiškiau. Išvalytose vietose lengviau paruošti žemę naujam miškui atsodinti.

Neabejoja priešgaisrinės sistemos efektyvumu

Priešgaisrine apsauga urėdijos miškininkai rūpinasi ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose, taigi kasmet nuo gaisrų sergi daugiau kaip 48 tūkst.