Mūriniams istoriniams pastatams, pasak G. Šiupšinsko, iš esmės gali tikti viskas, kas ir įprastiems statiniams: radiatorių, grindų, sienų šildymo sistemos, orinis šildymas, šildymas infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Svarbu atliekant skaičiavimus atsižvelgti į tai, kad masyvios sienos yra inertiškos temperatūros pokyčiams, į pastatų paskirtį ir į tai, kad bet kuris sprendimas turi derėti su estetiniais sprendimais bei paveldosaugos reikalavimais. „Pavyzdžiui, jei bažnyčia šildoma tik per pamaldas įjungiant galingus elektrinius ar dujinius šildytuvus, periodiniai šilto oro srautai, žinoma, darys įtaką freskų, medinių dirbinių būklei. Tačiau tokiu būdu šildant bažnyčią sunku išlaikyti pageidaujamas mikroklimato sąlygas, nes oro tūris didelis, aukštos lubos – šiluma kyla į viršų“, – komentavo G. Šiupšinskas.
Problema – energijos naudojimo mažinimas
Pagerinti šilumines istorinių mūrinių pastatų charakteristikas, tiki specialistai – irgi įveikiamas iššūkis. Bet tikrai ne paprastas dėl savaime suprantamo draudimo šiltinti juos iš išorės ir kartais – iš vidaus.
Šie pastatai įprastai itin imlūs energijai, o vartotojui blogiausia tai, kad jam niekas neleis šiltinti pastato išorės.
„Lieka ieškoti sprendimų viduje, – sakė G. Šiupšinskas. – Bet čia stebuklų nėra – reikia mažinti energijos poreikį, šilumos nuostolius, patiriamus pro atitvaras, dažniausias sprendimas iš vidaus šiltinti sienas – Danijoje esu matęs ne vieną tokį atvejį – ir inžinerines sistemas pritaikyti taip, kad leistų taupyti. Bet ir tai nėra paprasta – yra pavojus į vidų įsikelti rasos tašką, t. y. sienos paviršiuje ims kondensuotis ore esanti drėgmė. Tada tik susirgę sužinosime, kad, tarkime, už netinkamai pritaisytos termoizoliacijos patekus orui pelija siena. Tačiau šiltinant iš vidaus tikrai neįmanoma pasiekti tokių rodiklių kaip renovuojant senus daugiabučius iš išorės – šilumos nuostolių tokiu būdu smarkiai nesumažinsime.“
Sprendimų, kaip įveikti šią problemą, kuri, kaip ir Lietuvoje, aktuali toli gražu ne vien planuojant pilių ar dvarų atgaivinimą, ieško visas pasaulis. „Statyba ir architektūra“ jau publikavo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros docento dr. Jurgio Zagorsko straipsnį apie Europos Sąjungos (ES) mastu šiuo metu įgyvendinamą projektą „Co2olBricks“, kurio tikslai – padėti pritaikyti šiuolaikines technologijas istoriniuose pastatuose nemažinant statinių vertės, autentiškumo, sukurti teisinę ir norminę bazę ar rekomendacijų istoriniams pastatams atnaujinti ir energiniam efektyvumui didinti.
„Mūsų tikrai laukia dar daug neatsakytų klausimų, susijusių su 2018 ir 2020 metais ES įsigaliosiančiais naujais energiniais reikalavimais. Manau, permainos turėtų padaryti įtaką ir paveldo objektų tvarkybai“, – sakė G. Šiupšinskas.
