Top Baneris

Utenos krašto planai aiškūs, tikslas – juos įgyvendinti

2015 sausio 26 d.
Pasidalykite straipsniu

Utenos apskritis garsėja gražiais kraštovaizdžiais, ežerais, turistų lankomomis vietomis. Krašto vardas asocijuojasi ir su pramone, pirmiausia – su aludariais. Tačiau žvelgiant į apskrities savivaldybes tik Utenos ir Anykščių rajonai gali pasigirti didesnėmis pramonės įmonėmis. Kitose savivaldybėse didelių pramonės bendrovių mažai.

Utenos apskritis pagal gyventojų skaičių priskiriama prie mažesnių. Šiais metais čia gyveno 142,6 tūkst. gyventojų, ir jų skaičius kasmet mažėja. Antai 2013 metais apskrityje gyveno 145,7 tūkst. gyventojų, 2012 metais – 149 tūkst. Didžiausias pagal gyventojų skaičių yra Utenos rajonas – jame šiais metais gyveno daugiau kaip 41 tūkst. žmonių.

2013 metais Utenos apskrityje buvo 58,9 tūkst. užimtųjų gyventojų. Daugiausia jų Utenos apskrityje dirbo paslaugų (31,8 tūkst.) ir pramonės (13 tūkst.) srityse. Nedarbo lygis 2013 metais Utenos apskrityje sudarė 19,8 proc. ir buvo 3,2 procentinio punkto mažesnis nei 2012-aisiais.

2012 metais Utenos apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 3,64 mlrd. litų ir sudarė 3,2 proc. viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 24,7 tūkst. litų BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonės sektoriuje (34,1 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto bei saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (22,2 proc.).

2013 metais Utenos regione veikė 2833 ūkio subjektai, palyginti su 2012 metais jų padidėjo 1,07 proc. Daugiausia ūkio subjektų registruota Utenos ir Anykščių rajonų bei Visagino savivaldybėse.

Utenos regiono automobilių kelių infrastruktūra yra neblogai išplėtota, ją artimiausiu metu planuojama atnaujinti tiesiant magistralę Vilnius–Utena. Projektą planuojama įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo principu. Geležinkelių infrastruktūra Utenos regione sena ir menkai išnaudojama.

Pastaraisiais metais Utenos regiono turizmo informacijos centruose apsilanko apie 30 tūkst. turistų kasmet. Daugiausia jų sulaukia Utenos ir Zarasų turizmo informacijos centrai. Anykščių, Utenos ir Molėtų turizmo informacijos centrus daugiau aplanko Lietuvos turistai, o Ignalinos ir Zarasų rajonuose didesnė jų dalis užsuka iš užsienio.

Utenos regionas garsėja ir kaimo turizmo sodybų skaičiumi. 2012 metais jų buvo apie 180, ir tai sudarė bemaž trečdalį visų šalies kaimo turizmo sodybų. Viešbučių skaičiumi kraštas pasigirti negali – čia jų yra vos 5 proc. visų šalies viešbučių. Tikimasi, kad jų skaičius artimiausiu metu išaugs. Mat Ignalina puoselėja planus atidaryti SPA kompleksą ir įtvirtinti kurortinio miesto statusą. Labai reikalingas viešbutis ir Zarasuose. Čia rengiamas Zaraso salos plėtros projektas, jame planuojama ir viešbučio statyba.

Utenos regiono plėtra numatyta ir 2014–2020 metų plane. Išskirti keli prioritetai: didinti teritorinę sanglaudą regione, gerinti integralią ekonomiką ir gyvenimo kokybę.

Pirmajam prioritetui įgyvendinti numatyta kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitokią viešąją infrastruktūrą: teritorijas prie gyvenamųjų namų (automobilių stovėjimo aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles, šaligatvius, pėsčiųjų takus bei požemines komunikacijas), poilsiui skirtas teritorijas (aikštes miestuose, parkus ir skverus, pėsčiųjų bei dviračių takus, panaudojant mažosios architektūros elementus), apleistas teritorijas.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video