Pagrindinis rūpestis – keliai

Ukmergės miškų urėdijos teritorijoje – 1100 kilometrų vietos reikšmės vidaus miško kelių. Miško kelių priežiūrai ir remontui urėdija kasmet atseikėja 1,5 mln. litų. Tačiau ir šios sumos, V. Kraujalio teigimu, toli gražu nepakanka. Keliai privačiuose miškuose, pasak miškų urėdo, kadaise buvę tvarkingi ir geri, šiuo metu beveik nepravažiuojami.

Kadangi šiųmetė žiema miško keliams ypač nepalanki, urėdas neabejoja: vasarą laukia daug miško kelių tvarkymo darbų. Generalinė miškų urėdija įpareigojo miško keliams skirti dar daugiau lėšų – nuo 3 iki 5 tūkst. litų vienam miško hektarui. Taigi šiais metais miško keliams prižiūrėti, skaičiuoja V. Kraujalis, gali prireikti ir dviejų milijonų litų.

Lankytojų miškuose netrūksta

Nors pagrindinis urėdijos darbuotojų rūpestis – miškų atkūrimas ir priežiūra, nemažai lėšų bei dėmesio Ukmergės miškų urėdijoje skiriama įrengiant rekreacinius objektus: poilsiavietes, pažintinius takus, kitus objektus. Jiems praėjusiais metais urėdija atseikėjo 217 tūkst. litų.

Šiuo metu pagrindinė urėdijos užduotis – įrengti naują rekreacinį sveikatingumo taką Pašilės girininkijoje. Praėjusiais metais šiems darbams skirta daugiau kaip 130 tūkst. litų. Šiemet numatyta suteikti dar tiek pat. Darbus planuojama baigti kitąmet. Take bus įrengtos ne tik pavėsinės, suoliukai, bet ir sporto priemonės.

Kiekvienoje girininkijoje, anot miškų urėdo, įrengta bent po keletą įvairių rekreacinių objektų. Lankytojų netrūksta Pašilės, Kernavės, Žaliosios girininkijų miškuose, taip pat Želvos girininkijai priklausančiuose miškuose netoli Šventosios ir Siesarties upių. Miškų urėdijos teritorijoje yra du miškų biosferos poligonai, 28 įvairios paskirties draustiniai, tarp jų – 9 kraštovaizdžio draustiniai, 6 pelkių draustiniai, taip pat Kernavės kultūrinis rezervatas, skirtas archeologinei Kernavės vietovei, įtrauktai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, saugoti. Urėdijos teritorijoje žmonių ypač gausiai lankomos Veprių kalvarijos, Taujėnų, Siesikų ir Šešuolėlių dvarai, piliakalniai Želvos girininkijoje, prezidento Antano Smetonos gimtinė Užulėnio kaime ir jo pastatyta mokykla Taujėnų girininkijoje.

Vienos didžiausių urėdijų planai – ambicingi

Aplinkos ministerija šalies urėdijas įpareigojo pagaminti tam tikrą kiekį miško kirtimo atliekų. Ukmergės miškų urėdija privalo pagaminti 13,5 tūkst. kietmetrių miško kirtimo atliekų. Dar daugiau pagaminti, patikino urėdas, galima tik esant palankioms gamtinėms sąlygoms: šaltai žiemai ir sausai vasarai. Kadangi 75 proc. urėdijoje esančių miškų drėgni, nesant įšalo tenka šakomis iškloti kelią sunkiajam transportui, iš miško gabenančiam medieną. Tuomet miško atliekų pagaminama mažiau. Tačiau, patikino V. Kraujalis, reikiamą kiekį miško atliekų urėdija pagaminti pasirengusi. Darbo našumą, tikimasi, padidins ir praėjusiais metais Ukmergės miškų urėdijos įsigyta smulkių medelių karpymo galvutė, skirta pakelėse ir pagrioviuose augantiems krūmams bei nedideliems medžiams kirpti. Pardavus numatytą kiekį miško kirtimo atliekų, urėdija, skaičiuoja urėdas, galėtų gauti iki pusės milijono litų pajamų ir uždirbti apie 200 tūkst. litų.

Urėdijos pajamos per metus siekia 20 mln. litų. Didžiausią jų dalį miškininkai skiria miškams atkurti ir apsaugoti, keliams tiesti, rekreaciniams objektams įrengti, prižiūrėti ir kitiems darbams.