Pagrindinio pastato išraiška pastaraisiais metais intensyviai keičiasi – nuo stiklinių, surenkamųjų gelžbetoninių pereinama prie ekologiškų medinių, akmens ar perdirbtų medžiagų fasadų. Medžiagos, kurių ateinančiais metais tikimasi pamatyti daugiau, yra atspindinčios tvarumo ir energijos taupymo principus. Architektai atranda novatoriškų būdų, kaip derinti tvarias medžiagas energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti, neatsisakant estetinių savybių.
Tvarumo siekiama tiek gyvenamojoje, tiek industrinėje statyboje
Nors pagrindinės fasadų funkcijos visada išliko tos pačios – apsauga nuo šalčio ir saulės, šviesos pralaidumas, oro tiekimas ir estetika, šiandien atrandami vis originalesni būdai šioms funkcijoms įgyvendinti. Projektuojami pažangūs pastatai, atitinkantys miesto kontekstą ir reaguojantys į klimato sąlygas, tad atitinkamai kinta gyvenamųjų industrinių pastatų fasadų raiška.
„Vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose pamažu atsiranda ekologiški fasadai. Pradedami projektuoti pastatai iš šiaudų skydų ar skydiniai namai su ekologiškomis šiltinimo medžiagomis. Fasado apdailai naudojamas ir molis, medis, perdirbtos medžiagos. Vietinės, ekologiškos medžiagos populiarėja, tačiau ne itin sparčiai“, – pasakoja studijos „2L Architects“ architektas Julius Lapinskas.
Architektas išskiria ir vis labiau augančią modulinių pastatų paklausą, surenkamųjų modulinių fasadų elementų CO2 pėdsakas yra gerokai mažesnis nei standartinio fasado. Specialistas prognozuoja, kad ateinančiais metais vis dažniau bus pasirenkami moduliniai, skydiniai fasadai.
fasadui panaudota minimali apdaila, šešėliavimas ir žaliuzės lauko apdailai.
Industrinių pastatų statyboje, pasak J. Lapinsko, išimčių ir naujoviškų elementų pasitaiko rečiau: „Šiame sektoriuje orientuojamasi į kuo didesnį fasadų sandarumą ir siekiama taupyti kaštus, kadangi tai yra labai dideli pastatai, siekiama, kad fasadas nebūtų itin brangus. Dažniau pasirenkamos daugiasluoksnės plokštės su PIR užpildu, kartais – su mineralinės ar akmens vatos užpildu. Žvelgiant iš ekologinės pusės, tai mažiau tvaru, kita vertus, toks fasadas pasižymi labai dideliu efektyvumu ir sandarumu, greita ir ekonomiška statyba.“
Visgi gamybinių pastatų statyboje susiformavusi praktika pamažu keičiasi, architektai nevengia siūlyti tvaresnių sprendinių. Pavyzdžiui, „2L Architects“ architektai aplinkai draugiškesnį fasadą sukūrė gamybiniam „BIOK LAB“ pastatui. Statinio pagrindiniame fasade vyrauja natūralios medžiagos – termomedienos apdaila ir monolitiniai, vietoje išbetonuoti piliastrai. Apšiltinimui naudotos PIR daugiasluoksnės plokštės. Fasade integruoti selektyviniai stiklai su žemu saulės kontrolės faktoriumi. Taip pat numatyti elektros privedimai aktyviai saulės kontrolei ateityje.
Šylančiam klimatui – specialios priemonės
Jau kurį laiką diskutuojama apie tai, kokius pokyčius šylantis klimatas atneš į pastatų architektūrinę ir inžinerinę raišką. Anot architekto J. Lapinsko, į šią ateities problemą tenka investuoti jau šiandien numatant specialias priemones nuo perkaitimo:
„Vis aktualesnės aktyvios ir pasyvios langų saulės kontrolės sistemos – dvigubi stikliniai fasadai su žema stiklo saulės faktoriaus g verte, selektyvinio stiklo sistemos, žaliuzės, tinkleliai. Taip pat tampa vis svarbesnė pastato šilumos perdavimo koeficiento U vertė ir fasado masyvumas. Tikėtina, kad ateityje turėsime iš vidinės pusės vėsinamus fasadus, padėsiančius spręsti perkaitimo problemą.“
„Tvarumas turi apimti visą pastatą. Jei fasadas bus tvarus, o pastato viduje įrengtos energiškai neefektyvios sistemos, kokia tuomet fasado prasmė?“ – retoriškai klausia architektas Julius Lapinskas.
Reglamentai Lietuvoje keičiami pamažu
Šiandien medinių pastatų ir statinių iš atsinaujinančių medžiagų statybą riboja tiek tai, kad čia tebėra nauja sritis, tiek nepakankama teisinė bazė. Šiuo metu Lietuvoje tebėra peržiūrimi gaisrinės saugos reikalavimai, kad būtų galima plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas visuomeninės ir pramoninės paskirties pastatuose.
Remiantis Aplinkos ministerijos oficialia informacija, Vyriausybės programoje nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį, plotą, atsparumo ugniai laipsnį. Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus. Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai mediniai pastatai.
Tuo metu griežtėja teisiniai reikalavimai vėdinamiems fasadams – nuo 2022 m. įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 reikalavimas, kad pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti vėdinamąsias sistemas, kurie privalo turėti Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir paženklintos CE ženklu arba turi Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ). Tai reiškia, kad bus keliama kartelė gamintojams, o vėdinamųjų fasadų sistemos bus tvaresnės ir patikimesnės.
Visuotinėje architektūroje – progresyvūs sprendimai
Fasadų dizainas tarptautinėje erdvėje į priekį žengia dar sparčiau. Jie tampa skaidresni ir atviresni visuomenei, drąsiai integruojamos naujausios technologijos ir sprendimai – nuo pralaidžių iki kinetinių fasadų technologijų.
Olandų architektų studija „MVRDV“ projektuoja statinius visame pasaulyje ir padeda vystyti žaliąsias miestų infrastruktūras. Jie taip pat yra autoriai pirmojo pasaulyje fasado, pagaminto iš biomasės. Savo projektuose studijos architektai aktyviai siekia tvarumo, integruoja atsinaujinančias medžiagas, originaliai žaidžia jų spalvomis ir formomis.
Pavyzdžiui, žemės ūkio krypties įmonės „Lankuaikei Agriculture Development“ būstinei Kinijoje studija suprojektavo tvarius fasadus, kuriuose integruoti saulės kolektoriai. Statinys itin „aktyvus“ ir atviras darbuotojams ir lankytojams, suprojektuotose terasose vyrauja žalieji elementai ir medis.
Gyvenamųjų pastatų kvartalui Olandijoje („De Oosterlingen“) studija „MVRDV“ suprojektavo žaliuosius fasadus, kuriuose sujungė natūralias ir perdirbtas medžiagas, juose vyrauja biokompozito, medžio, stiklo, perdirbtų plytų elementai.
ATEITIES FASADŲ VIZIJA
[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]Ateities fasadai Lietuvoje – taps atviresni, ekologiškesni, juose atsiras dar daugiau surenkamųjų ir modulinių elementų.
Ateities fasadai pasaulyje – paremti aukštosiomis technologijomis, atsinaujinančiais ištekliais, o projektuojami „gyvi“ pastatai įgis dar didesnę sociokultūrinę reikšmę.
