• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Tvariajai statybai – nacionalinis standartas

2016 balandžio 2 d.
pwsc.com nuotr.
pwsc.com nuotr.

Pasaulyje suskaičiuojama maždaug 400 tūkstančių pagal BREEAM metodologiją sertifikuotų pastatų, daugiau kaip 50 tūkstančių įvertinti LEED standartu, o vokiškai kalbančiose šalyse populiarus DGNB standartas. Lietuvoje pagal tarptautinius standartus sertifikuota keliolika pastatų. Netrukus rinkai bus pasiūlyta ir lietuviška Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema.

Orientyras – tarptautiniai standartai

Konferencijoje „Žalieji pastatai – Vilnius, 2015“ Lietuvos rinkai pritaikytą pastatų tvarumo vertinimo standartą ir sertifikavimo sistemą pristatęs Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) direktorius, tvariosios plėtros konsultantas Evaldas Savickis įsitikinęs, kad remiantis geriausių pasaulyje taikomų sistemų praktika sukurtas standartas Lietuvoje paskatins aktyvesnę tvariųjų pastatų plėtrą.

LŽPT direktoriaus teigimu, pastatas, atitinkantis pasaulyje paplitusių tvarumo vertinimo sistemų standartus, yra sveikas, ilgaamžis, komfortiškas, energiškai efektyvus, racionaliai naudojantis gamtos išteklius.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Australija, Švedija, Japonija, Ispanija, apsisprendė remtis ne vokiečių, amerikiečių ar britų sukurtais tarptautiniais standartais, bet nacionalinėmis pastatų tvarumo vertinimo sistemomis. Kuriant jas atsižvelgiama į konkrečios šalies savitumą, geografinę padėtį, klimato sąlygas, statybų praktiką, galiojančius reglamentus.

E. Savickiui imponuoja švediškas pastatų sertifikavimo standartas „Miljöbyggnad“, kurio kriterijai ir reikalavimai telpa viename puslapyje. Šio standarto kriterijai yra aiškūs, o naudojimas – paprastas, aiškino tvariosios plėtros konsultantas.

LŽPT sprendimą sukurti nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą E. Savickis motyvavo noru padaryti sertifikatą prieinamą visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. „BREEAM ar LEED standartai puikūs, bet šiandien didelei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų daliai yra pernelyg brangūs. Taip pat – labai biurokratiški. Daug užsakovų negali sau leisti siekti tarptautinio standarto, tačiau norėtų įvertinti savo pastatą ir palyginti jį su kitais Lietuvoje statomais panašiais objektais. Lietuvos rinkai pritaikyta pastatų tvarumo vertinimo sistema – pirmasis laiptelis tarptautinių standartų link“, – aiškino specialistas.

Lietuviška pastatų tvarumo vertinimo sistema mažai skiriasi nuo tarptautinių standartų, paprastesnės tik vertinimo procedūros, be to, remiamasi nacionaliniais teisės aktais ir higienos normomis. Tikimasi, kad LŽPT sukurtas įrankis taps gairėmis projektuojant ir statant tvariuosius pastatus, nes informacijos apie tokiems projektams svarbius elementus projektuotojams dar stinga.

Skaičiuojama, kad pastato įvertinimo procedūra – vertinant projektavimo, statybos dalis – ir konsultacijos galėtų kainuoti apie 5500 eurų – maždaug dešimt kartų mažiau nei tarptautinių standartų.

Nusipelnyti sertifikato – iššūkis

Specialistas neabejoja – nacionalinis standartas nekilnojamojo turto plėtotojus paskatins diegti pažangias technologijas ir sertifikuoti pastatus. „Kurdami pastatų vertinimo sistemą, didelį dėmesį skyrėme trims sritims – žmonių sveikatai ir gerovei, aplinkos taršai bei racionalioms investicijoms, mat pastatas turi kurti pridėtinę vertę ir plėtotojui, ir naudotojams“, – apibendrino specialistas.

Lietuviškąją pastatų tvarumo vertinimo sistemą sudaro 29 kriterijai, kurie turi savo kokybinius arba kiekybinius rodiklius – visus juos galima išmatuoti ir įvertinti balais. Kriterijai suskirstyti į 8 kategorijas, tokias kaip energetika – atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, medžiagos – netoksinių, vietos kilmės statybinių medžiagų naudojimas. 70 proc. statybų aikštelėje naudojamų medžiagų turėtų būti atvežama iš gamyklų, nutolusių ne daugiau nei 400 kilometrų nuo vertinamo objekto.

Ekologija – pastato ekologinė vertė, transportas – alternatyvių transporto priemonių infrastruktūros sukūrimas, atliekos – atliekų mažinimas, tvarkymas ir statybų, ir pastato eksploatacijos metu, projekto valdymas – BIM taikymas visuose projekto etapuose, bendradarbiavimas su bendruomene, vandentvarka – vandens tausojimo priemonės, technologijos ir sprendimai, tokie kaip vandenį praleidžiantys šaligatviai, tvenkiniai, apželdinti stogai, vandenį surenkančios sistemos ir pan. Galiausiai – sveika aplinka. Darbo vietos turėtų būti suprojektuojamos taip, kad natūralios apšvietos koeficientas siektų bent 1 proc., dar geriau – 3 proc. Įrodyta, kad pakankama dienos šviesa 20 proc. pagerina produktyvumą.

Pavyzdžiui, vienu balu būtų įvertinamas pastatas, kuriame 10 proc. visos energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių (dviem balais – 20 proc., trimis balais – 30 proc.). Pagal pasiektus rezultatus įmanomas mažiausias įvertinimas – „įvertintas“ (30–39 proc. standarto). Net ir šis įvertinimas, anot E. Savickio – iššūkis, mat reikalavimai yra griežtesni, negu numatyti statybos techniniuose reglamentuose. Aukščiausias įvertinimas – „išskirtinis“ (skiriamas surinkus daugiau nei 85 proc.). Iš viso galima surinkti 61 balą.

Suvienijo verslą ir mokslą

Nacionalinis pastatų sertifikavimo standartas buvo kuriamas daugiau nei metus, dalyvaujant architektams, projektuotojams, konsultantams, nekilnojamojo turto plėtotojams ir mokslininkams. Šiuo metu jis testuojamas vertinant du objektus – daugiabutį ir administracinės paskirties pastatą. Planuojama, kad pirmieji administraciniai, prekybos, gamybos ir sandėliavimo pastatai bei daugiabučiai pagal lietuviškąjį standartą galėtų būti sertifikuojami antrą 2016 metų ketvirtį. Vertinami bus tik naujai statomi objektai.

LŽPT iniciatyva parengta 10 mokymų programa, kurios metu specialistai bus supažindinami su pagrindiniais tvariųjų pastatų projektavimo, statybos principais. Išklausiusieji programą galės pretenduoti gauti konsultanto vertintojo licenciją. Jau turintieji tarptautinio standarto konsultanto vertintojo licenciją galės vertinti pastatus ir pagal Lietuvoje sukurtą pastatų tvarumo vertinimo sistemą.

Marius NARMONTAS
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius

Aplinkos ministerijos (AM) bendradarbiavimas su Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT) tęsiasi maždaug metus. AM buvo surengtas seminaras, skirtas Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistemai pristatyti. Neseniai įteiktas ir kasmetinis ministerijos apdovanojimas už kūrybinius laimėjimus architektūros ir urbanistikos srityse. Viena nominacijų buvo skirta novatoriškiausiam pastatui. Tarėmės, kalbėjomės su LŽPT, kuris objektas būtų vertas šio apdovanojimo.

AM palankiai vertina sukurtą Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistemą. Toks vertinimas įprastas užsienio šalyse, ypač kalbant apie didelės apimties objektus – jiems tvarumo įvertinimas visų pirma suteikia solidumo. Tarptautinis standartas patvirtina, kad pastatai yra energiškai efektyvūs, tausojantys aplinką.

Labai svarbu, kad Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema – kompleksiška. Vertinami skirtingi kriterijai, tokie kaip susisiekimo infrastruktūra, aplinkos tausojimas, socialiniai, ekonominiai aspektai.

Nacionalinis pastatų sertifikavimo standartas projektų plėtotojus turėtų skatinti diegti naujas technologijas, rinktis modernius sprendimus. Pastatų sertifikavimas turėtų būti skatinamas organizuojant renginius, didinant žinomumą, kad kuo daugiau įmonių tuo susidomėtų. Ir nebūtinai lietuvišku sertifikatu. Tarptautiniai standartai BREEAM ir LEED, kaip ir lietuviškasis standartas – tam tikros užduotys, kurias būtina įgyvendinti užtikrinant pastatų kokybę. Svarbiausia, kad tie tvariųjų pastatų standartai būtų taikomi praktikoje.

XXI amžiuje aplinkosauga tampa reikšminga kiekvienoje srityje, tad tvariosios statybos plėtra – sveikintinas dalykas. Juolab kad Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema yra prieinamesnė plėtotojams, o kriterijai labiau pritaikyti Lietuvos rinkai.

Nemaža dalis plėtotojų savo iniciatyva stato A klasės pastatus, vadinasi, tokių objektų poreikis auga. Manau, kad pastatų sertifikavimui taip pat jau esame pasiruošę. Tai svarbu ne tik statytojui, kad galėtų pasididžiuoti, bet ir rinkos daliai, kuriai rūpi, jog pastatas būtų energiškai efektyvus, tausojantis aplinką.

Neabejoju, kad Lietuvos rinkai pritaikytas pastatų tvarumo vertinimo standartas ir sertifikavimo sistema turės įtakos ir projektuotojų kvalifikacijai. Neretai projektavimas atsilieka nuo technologijų, ir tai viena didesnių problemų. Lietuviško standarto sukūrimas, LŽPT veikla prisidės prie projektuotojų kvalifikacijos tobulinimo. Tai labai svarbus dalykas.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad