Būrėja turbūt pasakytų, kad prieš trejus metus bendrovės „Gaumista“ Palangoje įsigytas maždaug vieno hektaro ploto sklypas su buvusiais Seimo poilsio namais tiesiog turi blogą karmą. Gal net pasiūlytų jį kuo greičiau parduoti už eurą kitą pirmam pasitaikiusiam… Nes jau trečius metus, skaičiuojamus nuo sklypo pirkimo dienos, kortos ir žvaigždės rodo šiam projektui tik blogus ženklus. Prošvaistė pasimatė tik šiandien, rugpjūčio 8 dieną, kai palankų NT plėtotojams sprendimą priėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Kalti, nes nupirko sklypą?
Pirmas triukšmelis dėl „Gaumistos“ projekto žiniasklaidoje nuskambėjo vos pasibaigus aukcionui, kuriame, tiesa, ne iš pirmo karto, Palangos savivaldybei pavyko parduoti suformuotą sklypą Simpsono g. 21. Tada kilo pasipiktinimas, kad pirkėjas sumokėjo per mažai. Bendrovei „Gaumista“ atstovaujantis advokatas, advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ asocijuotas partneris dr. Evaldas Klimas gūžčioja pečiais – aukcionas buvo atviras, galėjo pirkti, kas tik nori, ir už brangiau. „Gaumista“ sumokėjo 1 mln. litų už aptriušusį, iš esmės nerekonstruotiną pastatą ir dar 2 mln. 750 tūkst. litų už sklypą (iš viso – apie 1, 09 mln. eurų), planuodami čia pastatyti šiuolaikišką, darniai su Palangos istoriniu centru derantį poilsio namų kompleksą. Bet kada šis projektas ims duoti grąžą, dar nėra kaip nė spėlioti.
Jau dveji metai, kai sklypo detalusis planas ir architektūrinio sprendinio koncepcija pristatyti ir aplodismentais palydėti į tolesnius etapus Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų komisijos, kai projektas „palaimintas“ visus istorinio centro projektus vertinančių paveldosaugininkų, o bendrovės „Gaumista“ verslo planai Palangoje įstrigę stipriau nei buvo galima sufantazuoti. Naujausia žinia – praėjusią savaitę Palangos miesto taryba atmetė architektų studijos „Arches“, bendrovės „Vitalda“ bei įmonės „Gaumista“ parengtą J. Simpsono g. 21 sklypo ir statinių detalųjį planą ir palydėjo šį sprendimą pakiliu pranešimu žiniasklaidai: „Palangos miesto taryba atsilaikė verslininkų spaudimui – šimtamečiai medžiai naikinami nebus“.
Projekto rengėjai vėl galėtų gūžčioti pečiais – jie ir neketino kirsti nė vieno teritorijoje augančio medžio. 37 medžiai, kuriuos išsaugojusi miesto visuomenei jaučiasi ar nori jaustis Palangos savivalda, buvo minimi viešosios įstaigos „Lietuvos arboristikos centro“ atlikto tyrimo išvadose. Įvertinę 194 sklype augančius medžius, ekspertai rekomendavo šalinti būtent tuos 37, kurie yra menkaverčiai, nudžiūvę arba kritiškai pažeisti, tinkamai neišsivystę, o kai kuriais atvejais ir trukdo vertingesnei sklypo augmenijai.
Pasiryžę nenukirsti nė vieno medžio
Vis dėlto projekto autoriai ir NT plėtotojai buvo pasiryžę išsaugoti juos visus nepaisydami arboristų rekomendacijų, o vietoj kelių sklypą išraižiusių takelių, ištryptų praeiviams trumpinant kelią tarp kelių kvartalinių gatvių, įrengti grįstus.
Be to, ketinta naudoti gamtą tausojančias statybų technologijas, pavyzdžiui, įrengti pamatus, kurie nepažeistų jautrių pušų šaknų, išlaikyti arboristų rekomenduojamus atstumus nuo medžių, pastatus statyti iš surenkamųjų medžio konstrukcijų, tuo būdu apsieinant be didžiagabaritinės statybų technikos, kuri suspaustų gruntą ir galėtų pažeisti šaknis, o taip pat visiškai sutrumpinant darbų laiką sklype. Iš viso sklype suplanuoti šeši dviejų ar trijų aukštų pastatai, kurių bendras plotas – apie 4000 kvad. metrų.
Architektų studijos „Arches“ komanda taip, preciziškai saugodama gamtinę aplinką, kūrė jau ne vieną projektą Palangoje. „Palangoje nesu nė vieno medžio dėl projekto nukirtęs, užsakovai šaiposi, kad kreivus namus projektuojame. Bet man svarbi Palanga, rūpi jos ateitis ir nebaisus tas apynasris, kurį uždeda projektams gamtinė aplinka“, – sakė projekto autorius architektas Edgaras Neniškis.
Šis projektas nėra išimtis – kurdami poilsio namų architektūrinę urbanistinę koncepciją, „Arches“ architektai turėjo tikslą išsaugoti šiai Palangos kurorto daliai būdingą unikalią gamtos ir istorinių vilų užstatymo dermę. Atlikus išsamią įvairialypę ne tik sklypo, bet ir aplinkinės teritorijos analizę, pastatai buvo išdėstyti taip, kad neužgožtų pušų grožio ir juolab kad joms nekenktų, o kartu – kad būtų išlaikyti skersiniai vizualiniai ryšiai tarp atskirų žaliųjų masyvų bei morfologinis istorinio užstatymo tęstinumas.
Įspūdingas savivaldybės apetitas
Bet visų šių planų įgyvendinimas atidėtas – Palangos savivaldybė, anksčiau išdavusi statytojams dokumentus detaliajam planui rengti, prieš savaitę vykusiame tarybos posėdyje atsisakė tvirtinti parengtą detalųjį planą, motyvuodama minėtų medžių iškirtimu. Nepaisydama net to, kad sklypo detalųjį planą, kaip tinkamą tvirtinti, pripažino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija.
„Gaumistos“ atstovai kelia kitą, galimai tikrąją, detaliojo plano atmetimo priežastį – projekto plėtotojai nesutiko su vis augančiais savivaldybės reikalavimais investuoti į infrastuktūros tvarkymą. Pirmiausia plėtotojus buvo norima įpareigoti tik perkloti J. Simpsono gatvės asfalto dangą, o vėliau jau ir atlikti šios gatvės rekonstrukcijos darbus, įskaitant apšvietimo įrengimą, nuotekų vamzdynų ir kitų tinklų pakeitimą. Atlikti darbų projekto metu „Gaumista“ negalėjo – ji priklauso uždaro tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Opportunity Fund II“, kurio steigėja yra nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdanti kompanija „Lords LB Asset Management“, tad jos veikla grindžiama investicinių fondų valdymo taisyklėmis, kurios draudžia su projektais nesusijusias investicijas.
Vis dėlto „Gaumista“ sutiko su tam tikru infrastruktūros mokesčiu, koks tampa įprastas ir Vilniuje, ir koks turbūt jau šį rudenį bus įteisintas priėmus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą. Iš pradžių buvo pasiūlyta į savivaldos iždą įmokėti 19 tūkst. eurų, vėliau suma išaugo iki 60 tūkst. eurų. Bet naujausi savivaldybės reikalavimai plėtotojui jau būtų kainavę neadekvačią sumą – beveik 1 mln. eurų. Tai būtų maždaug ketvirtadalis preliminariai komplekso statybai numatytos 4 mln. eurų sumos. „Gaumista“ mokėti šį savotišką „infrastruktūros mokestį“ atsisakė.
Dabar, nesutikdama su savivaldybės sprendimu netvirtinti detaliojo plano, dar kartą pateikė jį vertinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Nepalankaus projekto plėtotojams sprendimo atveju projekto užsakovai būtų svarstę teisinių ginčų kelią. Bet kitą žingsnį pirmiausia teks rinktis Palangos miesto savivaldybei. VTPSI vyriausiosios specialistės Vidos Aliukonienės portalui SA.lt atsiųstame atsakyme rašoma, jog „nustačius, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-05-31 Detaliojo plano patikrinimo akto išvada atitinka teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu ir VTPSI viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123, Žemės sklypo J. Simpsono g. 21 (kad. Nr. 2501/0031:97), Palangoje, detalusis planas 2016-08-05 patvirtintas VTPSI viršininko pavaduotojo potvarkiu“.
„Apmaudu ir gaila, kad detaliajam planui patvirtinti sugaišome beveik trejus metus. Nepaisant visų užsitęsusių teisinių ginčų, mūsų noras investuoti į Palangą nesumažėjo. Tik, užuot investavus, daug laiko ir energijos iššvaistyta nereikalingiems teisiniams ginčams, – po VTPSI sprendimo komentavo NT plėtotojų atstovas, advokatas E. Klimas. – O kas toliau – parodys laikas“.
