Pastato valdymo ir inžinerinių sistemų eksploatacijos ypatumai bendroms energijos sąnaudoms turi didesnę įtaką nei jo energinio efektyvumo klasė. Netinkamai prižiūrimas net ir pats efektyviausias pastatas gali naudoti daug daugiau energijos nei žemesnės klasės pastatai.
Lietuvoje – kone šimtas A klasės pastatų
Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą, Lietuvoje parduodami ar išnuomojami gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai turi turėti energinio naudingumo sertifikatą. Pastatai klasifikuojami į 9 klases nuo A++ iki G.
A++ klasės pastatas laikomas energiškai efektyviausiu, o G klasės – labiausiai neefektyviu. Lietuvos pastatų energinio naudingumo duomenys rodo, kad didžiausia dalis pastatų yra žemiausių D, E, F klasių (75 proc.), o, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dominuoja D, E energinio naudingumo klasėms priskiriami pastatai (78 proc.).
Lietuvos pastatų energinio naudingumo klasių pasiskirstymas.
A arba net aukštesne A+ pastatų energinio naudingumo klase Lietuvoje šiuo metu sertifikuota beveik 80 pastatų. Remiantis energijos naudojimo sertifikatų duomenimis, tokių pastatų energijos naudojimas per metus (kilovatvalandės kvadratiniam metrui) turėtų būti panašus, tačiau atlikus išsamesnę analizę matyti, kad nors energijos naudojimas visuose A ir A+ klasių pastatuose neperžengia leistinų ribų, tarp jų yra išskirtinių, teoriškai ypač mažai energijos eikvoti turinčių pastatų.
Realios energijos sąnaudos gali nuvilti
Atlikus skirtingų Lietuvos A ir A+ energinio naudingumo klasių pastatų teorinio energijos naudojimo statistinę analizę matyti, koks labiausiai tikėtinas energijos naudojimo vidurkis ir kokiose ribose jis gali kisti. Šie skaičiai yra aktualūs perkant A klasės pastatą ir siekiant numatyti, kokios jame galimos šilumos energijos sąnaudos.
Skirtingų Lietuvos A ir A+ energinio naudingumo klasių pastatų teorinis energijos naudingumas.
Normaliojo statistinio duomenų skirstinio pirmoji sigma taisyklė apima apie 2/3 reikšmių, o antroji sigma taisyklė – 95 proc. reikšmių. Vadinasi, didžiausia tikimybė, kad A klasės pastatas šildymui sunaudos maždaug 19 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui energijos per metus, o labiausiai tikėtinas naudojimas turėtų svyruoti nuo 6 iki 32 kWh/m2 per metus. Tai, kad energijos sąnaudos sieks 45 kilovatvalandes kvadratiniam metrui, tikimybė labai maža.
Kadangi niekas negali nurodyti tikslių skaičių, prognozuojamose būsimo pastato sąnaudose vietoje vidutinio maždaug 19 kWh/m2 naudojimo galima numatyti maksimalų pesimistinį 32 kWh/m2 energijos naudojimo scenarijų.
Atlikus tik gyvenamųjų A ir A+ klasės pastatų įvertinimą matyti, kad didžiausia tikimybė, jog šie pastatai šildymui naudos maždaug 22 kWh/m2 per metus, o labiausiai tikėtinas naudojimas turėtų svyruoti 10–34 kWh/m2 per metus. Svarbu pažymėti, kad skirtumas tarp 10 kWh/m2 ir 34 kWh/m2 – trys kartai, todėl labai efektyvaus ir labai gero pastato energijos poreikis gali skirtis 3 kartus, palyginti su kitais tokiais pat efektyviais A ir A+ klasės pastatais.
Kadangi A ir A+ klasės pastatų Lietuvoje yra mažai, nėra jų energijos naudojimo istorijos. Atlikus beveik 10 pastatų teorinio ir faktinio naudojimo palyginimą nustatyta, kad teorinis vidutinis naudojimas šildymui turėtų būti apie 11 kWh/m2 per metus, o faktinis yra 21 kWh/m2 per metus.
