• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Geležinkelių laukia milijardiniai projektai

2013 vasario 27 d.

Pagrindinis Lietuvos geležinkelių transporto tikslas – sukurti modernią, subalansuotą, saugią, susietą, konkurencingą, draugišką aplinkai geležinkelių sistemą, kuri efektyviai tenkintų ir verslo, ir gyventojų poreikius. Taip mano susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. „Statybai ir architektūrai“ jis sakė, kad techninė pagrindinių geležinkelio linijų būklė lemia Lietuvos geležinkelių vežėjų galimybes vežti krovinius ir keleivius, ypač tarptautiniais maršrutais.

 Investicijų reikia nemažai

Apžvelgiant geležinkelių infrastruktūrą, pasak susisieimo ministro R. Sinkevičiaus, daug kur ją būtina gerinti, tobulinti, atnaujinti. „Projektinis pagrindinių linijų greitis – 120 kilometrų per valandą. Tačiau didžiojoje tinklo dalyje leistinas greitis ribojamas iki 100 kilometrų per valandą, kai kur – iki 80 kilometrų ir mažiau. Priežastis – susidėvėjęs kelias, kurį būtina modernizuoti. Didesnė signalizavimo įrangos dalis yra sena ir neatitinka Europos Sąjungos (ES) standartų. Dauguma tiltų buvo pastatyti prieš 50 ar daugiau metų ir nebeatitinka šiuolaikinių apkrovų reikalavimų. Didėjant vežimo apimtims ir traukinių svoriui, būtina šių tiltų rekonstrukcija. Geležinkeliuose nėra infrastruktūros diagnostikos sistemos, kuri leistų laiku nustatyti defektus ir išvengti avarijų. Taip pat būtina atnaujinti ekstremalių ir kritinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemą, įsigyti reikalingų mechanizmų, įrangos“, – kalbėjo ministras.

Jis paminėjo, kad šiuo metu intensyviausi traukinių srautai – IX B, D koridoriuose, todėl jiems atnaujinti ir modernizuoti skiriama daugiausia dėmesio. I koridoriumi traukinių eismas nėra intensyvus dėl skirtingų Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių kelio vėžės ir prastos infrastruktūros. Lietuvos geležinkelio transporto sektorius, kaip ir daugelyje kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių, palyginti su moderniomis ir tarpusavyje susijusiomis ES valstybių narių geležinkelio transporto sistemomis, gerokai atsilikęs techniškai, ekonomiškai, technologiškai.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka nenorėjo sutikti, kad geležinkelių infrastruktūra šiuo metu yra blogos būklės. Jo teigimu, esminis klausimas kalbant apie geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą yra finansavimas. Pasinaudojus ES parama per 2004–2006 metų laikotarpį geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų buvo įgyvendinta už daugiau nei 1,2 mlrd. litų. ES struktūrinių fondų parama sudarė beveik 700 mln. litų.

„Dėl šių investicijų žengėme tvirtą žingsnį į priekį – buvo modernizuota duomenų perdavimo, ryšio bei automatikos infrastruktūra. Be to, renovuota daugiau kaip 60 svarbiausių geležinkelio statinių, tarp jų ir Kauno geležinkelio tunelis. 2007–2013 metų laikotarpiu Lietuvos geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti numatyta apie 1,9 mlrd.litų investicijų. Iš jų Susisiekimo ministerija jau yra skyrusi 1,2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramos 26 infrastruktūros modernizavimo projektams“, – kalbėjo S. Dailydka.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo teigimu, įgyvendinami geležinkelio infrastruktūros įrenginių plėtros bei eismo valdymo technologijų diegimo projektai leis padidinti stočių ir tarpstočių traukinių laidumą, sutrumpinti važiavimo laiką. Intensyviai vykdoma Klaipėdos mazgo plėtra, dėl kurios padidės Klaipėdos mazgo stočių darbo pajėgumai. Pradėti geležinkelio linijos Naujoji Vilnia–Kena–valstybės siena–Gudagojus elektrifikavimo darbai. Jie leis padidinti keleivių bei krovinių srautus tarp Lietuvos ir Baltarusijos valstybių.

2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu „Lietuvos geležinkeliai“ numato investuoti daugiau kaip 7 mlrd. litų. Ši suma yra būtina norint turėti visiškai elektrifikuotas dvikeles IX koridoriaus geležinkelio linijas. Turint tokią infrastruktūrą kroviniai iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą būtų vežami elektriniais traukiniais, o keleiviai geležinkeliais tarp Vilniaus ir Minsko, Vilniaus ir Kauno bei Vilniaus ir Klaipėdos vyktų greitaeigiais iki 160 kilometrų per valandą greitį pasiekiančiais elektriniais traukiniais.

Daugiau skaitykite žurnale…

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad