Technogeninės avarijos – rimtas iššūkis statinių projektuotojams

Statybininkai turėtų projektuoti fizinius barjerus, saugančius statybinį ir nestatybinį turtą nuo galimų sprogimų, gaisrų ir transporto priemonių smūgių, teritorijų planuotojai – užtikrinti saugius atstumus tarp galimo pažeisti turto ir pavojingų įmonių bei transporto arterijų, kuriomis vežami pavojingieji kroviniai. Architektai kartu su gaisrinės ir civilinės saugos specialistais turėtų pasirinkti tokius pramoninių statinių sprendimus, kurie mažina gaisro ir vidaus sprogimų padarinius.

Tačiau visi specialistai susidurs su neapibrėžtumu, susijusiu su mechaniniu ir šiluminiu technogeninių avarijų poveikiu statiniams. Toks poveikis dar vadinamas ypatinguoju. Dėl jau minėtų priežasčių šis neapibrėžtumas yra didelis, o šiuolaikinėse projektavimo normose į tai tinkamai neatsižvelgta.

Moksliškai pagrįstai prognozuoti ypatingąjį poveikį galima tik pasitelkus kiekybinio rizikos vertinimo metodus ir derinant juos su konstrukcijų patikimumo teorijos metodais. Jie leidžia papildyti dažnai menkus empirinius duomenis apie retą ir smarkų ypatingąjį poveikį ekspertų spėjimais. Objektyvi ir subjektyvi informacija turėtų būti derinama laikantis griežtų matematinių taisyklių. Ypatingojo poveikio prognozės gali būti nuolat atnaujinamos, daugėjant empirinės informacijos apie to poveikio apraiškas.

VGTU Statybos fakultete atliekami tyrimai, kuriais siekiama papildyti saugos požiūriu problemiškų statinių projektavimą rizikos vertinimo metodais. Jie leis tinkamai nuspėti, užkirsti arba sušvelninti avarines situacijas, kurių gali kilti statinių viduje ar išorėje. Žinoma, rizikos vertinimo metodai nėra panacėja nuo visų technogeninių avarijų pavojų. Tačiau nuosekliai taikant šiuos metodus galima sistemiškai numatyti galimus avarijų scenarijus ir įvertinti potencialų ypatingąjį poveikį. Juk projektuojant apsauginę atitvarą ant Geležinio Vilko gatvės tilto buvo galima pagalvoti apie tai, kad mažas ir lengvai besideformuojantis automobilis gali tapti tramplinu sunkvežimiui perskristi aptvarą šio beveik nepažeidžiant.

Egidijus Rytas VAIDOGAS, Lina KISEŽAUSKIENĖ

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

1. E. R. Vaidogas. Pramonės objektų rizika. Vertinimas ir valdymas. Vilnius: Technika, 2013.

2. E. R. Vaidogas, V. Juocevičius. A critical estimation of data on extreme winds in Lithuania. Journal of environmental engineering and landscape management. 19 (2), 2011.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai