Lietuvos keliais ir geležinkeliais vežama daug pavojingųjų krovinių. Daugiausia tai – komercinis energetinis angliavandenilis. Ši medžiaga gabenama cisternose, kurios kasdien rieda šalia mūsų: didelių miestų gatvėmis ir šiuos miestus kertančiais geležinkeliais. Nedaugelis žino, kad naftos produktų cisternos kelia nemenką pavojų ir greta transporto arterijų esantiems žmonėms, ir statybiniams šalikelės objektams.
Eismo avarijos metu pramušus cisterną degiojo skysčio arba suskystintųjų dujų įvyktų nuotėkis. Dėl to gali kilti didelis intensyvią šilumos spinduliuotę skleidžiantis gaisras. Nutekėjęs skystis ar dujos pradės garuoti ir gali suformuoti degių garų bei oro mišinio debesį. Šiam susidūrus su ugnies šaltiniu, pavyzdžiui, statinės iškrovos kibirkštimi, gali įvykti milžinišką griaunamąją jėgą turintis debesies sprogimas.
Literatūroje dažnai minima garų debesies sprogimo avarija įvyko 1972 metais JAV Rytų Sent Luiso miesto geležinkelio stotyje pramušus propano cisterną. Sprogimas pažeidė maždaug 1000 pastatų, statybiniam turtui padaryta apie 30 mln. JAV dolerių žala. Kita propano cisterna buvo pramušta 2009 metais Italijos mieste Viaredže nuo bėgių nuriedėjus traukiniui. Po to įvyko propano garų ir oro mišinio sprogimas, kurio pažaidos statybiniam turtui vertinamos 32 mln. eurų. Žuvo 33 žmonės.
Automobilinės ar geležinkelio cisternos avarija gali sukelti vieną pavojingiausių ir pasauliniu mastu gana dažną įvykį, specialistų vadinamą cisternos BLEVE (ang. boiling liquid expanding vapour explosion – verdančio skysčio garų sprogimo banga) sprogimu. Jis sukelia ugnies kamuolį, kurio skersmuo gali siekti 200 metrų, o aukštis – 300 metrų. BLEVE sprogimo metu cisterna skyla į kelias dideles skeveldras, galinčias skrieti 200–300 km/h greičiu. Nereikia aiškinti, kokią žalą toks sprogimas gali padaryti greta esantiems statybiniams objektams.
Gali kilti klausimas, kiek automobilinių arba geležinkelio cisternų BLEVE būdu sprogo Lietuvoje. Kol kas nė vienos. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atlikta studija rodo, kad tokių sprogimų yra įvykę visose didžiosiose ES valstybėse, daug jų nutiko ir JAV bei Kanadoje. Bent po vieną cisternos sprogimą patyrė mūsų kaimynai: Skandinavijos šalys, Vokietija, Lenkija. Beje, BLEVE avarija Lenkijoje įvyko neseniai – 2010 metais, netoli Lietuvos. Baltstogės geležinkelio stotyje sprogo naftos distiliato UN 1268 cisterna. Buvo pažeisti stoties pastatai, sugadinta daug geležinkelio infrastruktūros. Iš liūdnos artimiausių kaimynų patirties verta pasimokyti.
Pasimokyti galima ir iš neseniai judriose Vilniaus vietose įvykusių suskystintųjų dujų cisternų avarijų, kurios galėjo sukelti BLEVE sprogimą. Štai 2013 metų birželį užsidegė dujovežis, o 2014-ųjų liepą apvirto dujų cisterna. Abi avarijos įvyko toje pat transporto arterijoje tarp Spaudos rūmų ir Žirmūnų tilto. Cisternos nesprogo, tačiau BLEVE sprogimo pavojaus ir galimos jo žalos statybiniam turtui tikimybė buvo didelė.
Ko imtis statybininkams?
Technogeninės avarijos – įvairialypiai reiškiniai. Jas užkirsti arba sušvelninti galima tik bendromis įvairių sričių specialistų, įskaitant statybinių objektų projektuotojus, architektus, teritorijų planuotojus, jėgomis.
