Edinburge (Škotija) atidaryta Miestų paviljonų paroda „Pop-up Cities Expo“, kurioje – ir Lietuvos architektų sąjungos parengtas Vilniaus miesto paviljonas.
Pačiame Edinburgo miesto centre esančioje Mound aikštėje savo paviljonus įrengė penki festivalio organizatorių pakviesti miestai. Be Vilniaus, ateities vizijas čia pristato Edinburgas, Dandis, Bergenas ir Roterdamas. Atvira lauko ekspozicija veiks liepos 17 dienos.
Festivalį organizuojantis Karališkasis Škotijos architektų institutas pristatyti Vilniaus miesto paviljoną pakvietė Lietuvos architektų sąjungą (LAS). Pernai metų rudenį LAS organizavo architektūrinį konkursą geriausiai paviljono idėjai išrinkti. Iš pateiktų 13 darbų geriausiu paskelbtas architekčių Aušros Siaurusaitytės-Nekrošienės ir Eglės Biretienės projektas „Vilnius dialogue“, kurio pagrindinė idėja – pateikti vilniečių ir miesto svečių nuomonę apie ryškiausius architektūros kūrinius mieste, miesto plėtrą.
„Šiandien visuomenė vis labiau domisi ir nori dalyvauti miesto kūrimo procese, – sakė A. Siaurusaitytė-Nekrošienė. – Ir toli gražu ne visada sprendiniai, sukurti remiantis miesto valdžios, investuotojų ir architektų idėjomis, būna patrauklūs miesto naudotojams. Tyrimo metu pabandėme išsiaiškinti, kaip miestiečiai, miesto svečiai vertina Vilniaus architektūrinę aplinką, kas daro miestą patrauklų jų akyse, ko Vilniui labiausiai trūksta“.
Tyrimo metu apklaususios apie 250 įvairių profesijų, išsilavinimo ir amžiaus (nuo 4 iki 84 metų) žmonių, architektės sulaukė kiek netikėtų rezultatų. Paaiškėjo, kad kai kurie architektų bendruomenės įvertinti pastatai plačiajai visuomenei nei įdomūs, nei jos pastebimi. O bene daugiausia kritikos sulaukė „stiklinėmis dėžutėmis“ pakrikštyti savito, vilnietiško charakterio stokojantys pastatai. Labiausiai miestiečiai džiaugiasi ir nori viešųjų erdvių mieste.
Paviljone – baltame kube – ant sienų eksponuojami apie 40 apklausoje aptartų Vilniaus pastatų ir vietų nuotraukos. Tarp jų: „Rupert“ meno ir edukacijos centras, „Swedbank“ būstinė („Ambraso architektų biuras“), VU biblioteka („Paleko ARCH studija“), LR prokuratūra („KLAP“), Šiuolaikinis meno centras (arch. V. E. Čekanauskas), Nacionalinė dailės galerija (arch. G. Baravykas, V. Vielius, rekonstr. A. Bučas, D. Čaplinskas, G. Kuginys), verslo centras „k29“ („PLH Arkitekter“, „Archinova“), pieva prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas.
Greta patalpintos pastatus vertinusių žmonių nuotraukos ir komentarai, kuriuos savo vizija, žinia, ženklu gali papildyti ir paviljono lankytojai, paversdami ekspoziciją žaidimų aikštele.
„Mound aikštė šimtmečius buvo miesto demokratijos židinys: joje stovėjo druskos statinė, ant kurios pasilipęs bet kuris miestietis galėjo garsiai išreikšti savo nuomonę apie jam svarbius viešus reikalus, – sakė Edinburgo meras Donaldas Wilsonas. – Simboliška, kad baltas it druska, daugybę žmonių veidų ir jų nuomonių apie miesto architektūrą talpinantis Vilniaus paviljonas primena šiai vietai būdingą funkciją“.
Iš plastiko vamzdžių ir vazonėlių su augalais sukonstruotas Roterdamo paviljonas pristato lietaus vandens panaudojimo koncepciją, medinių lentų, origamiškas Edinburgo paviljonas atsigręžė į miesto istoriją ir vertybes, iš 12 000 medinių tašų sukaltas ažūrinis Bergeno paviljonas pateikė medžio kaip statybinės medžiagos šiame mieste istoriją ir atgimimą. Šalia Vilniaus paviljono pastatytame garsaus Japonijos architekto Kengo Kuma suprojektuotame kube, apdailintame neobliuotų rąstų tąšeliais, Dandžio miestas pasakoja apie ateities projektus.
„Visi penki paviljonai labai skirtingi. Tai pasakytina ir apie statinius – skiriasi jų medžiagiškumas, spalva, forma, ir apie pristatomus miestų plėtros aspektus, problemas. Džiugu, kad ekspozicija reprezentuoja tokią įvairovę“ – pastebėjo Architektūros festivalio kuratorius, architektas, Karališkojo Škotijos architektų instituto tarybos narys Neilas Baxteris. – „Šie penki paviljonai – tai juos pristatančių miestų optimizmo, ryžto, energijos ir kūrybiškumo, o kartu – ir europietiško bendrumo paraiškos“.
Vilniaus miesto paviljono Architektūros festivalyje Edinburge organizatorius: Lietuvos architektų sąjunga
Partneriai: Lietuvos ambasada D. Britanijoje, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvių bendruomenė Škotijoje.
Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba
Fotografijų autorės: E. Biretienė, R. Leitanaitė, A. Siaurusaitytė-Nekrošienė