Dešimtmečius Talino plėtra ignoravo prieigą prie jūros. Uosto, karinės ir pramoninės teritorijos buvo uždaros, o miestiečių ryšys su pakrante – fragmentiškas. Šiandien Estijos sostinės matomas pokytis: buvusios gamyklos, sandėliai ir laivų statyklos įgauna naujas funkcijas, atsiveria krantinės, o anksčiau miestą skyrusios teritorijos tampa jo tęsiniais. Talino patirtis aktuali ir Lietuvos miestams – panašūs procesai vyksta Klaipėdoje, o Vilnius grąžina gyvybę į Neries krantinę.
Sovietmečiu didelė Talino pajūrio dalis buvo riboto patekimo karinė zona. Net atkūrus Estijos nepriklausomybę, dalis strategiškai vertingiausių miesto teritorijų prie vandens gyventojams buvo menkai pažįstamos ir nepritaikytos kasdieniam miesto gyvenimui. Per pastaruosius dešimtmečius situacija keičiasi. Architektūros portalas „ArchDaily“, pristatydamas šiuolaikinio Talino architektūrą, būtent ryšio atkūrimą išskiria kaip vieną svarbiausių miesto transformacijos bruožų.
Ne ištrinti pramonę, o ją perrašyti
Talino atsinaujinimas nėra paremtas principu „seną nugriauti, naują pastatyti“. Aplink viduramžių centrą buvusios pramoninės teritorijos ilgainiui neteko pirminės paskirties. Tarp jų – buvę Rotermanni malūnai šalia uosto ir Noblessnerio povandeninių laivų statyklos. Šių teritorijų konversijos tapo vienais ryškiausių šiuolaikinio Talino urbanistinės transformacijos pavyzdžių.
Rotermanni kvartale senoji pramoninė architektūra buvo papildyta naujais tūriais ir funkcijomis. Kadaise tarp senamiesčio ir uosto veikusi pramoninė zona šiandien yra įveiklinta miesto dalis.
Dar labiau miesto santykį su vandeniu keičia Noblessnerio teritorija. Buvusi laivų statybos zona transformuojama į gyvenamąjį, komercinį ir kultūrinį kvartalą, kuriame pramoninis paveldas tampa naujos vietos tapatybės pagrindu.

Talino kruizinių laivų terminalas. „Stuudio Tallinn“ ir „Salto Architects“ architektai. Tõnu Tunnel nuotrauka
Svarbus ir hidroplanų uosto pavyzdys. Buvę kariniai angarai pritaikyti Estijos jūrų muziejui, išsaugant išskirtinę infrastruktūrinę architektūrą. Talino pokytį papildo ir naujoji kruizinių laivų terminalo architektūra. Naujo terminalo teritorija ir promenada įtrauktos į miestiečiams prieinamą pakrantės erdvių sistemą.
Naujoji Talino architektūra palei jūrą nesiekia užgožti senosios. Išsaugomi pramoninių pastatų fragmentai, o tarp jų kuriamos naujos viešosios erdvės, gyvenamosios ir komercinės funkcijos.
Vilnius atranda Neries krantines
Nors Vilniaus ir Talino santykis su vandeniu susiformavo visiškai skirtingomis aplinkybėmis, abiejų miestų kryptis šiandien panaši – vanduo vis labiau tampa viešosios erdvės ašimi. Vilniuje šį pokytį geriausiai galima stebėti palei Nerį.

Pastaraisiais metais miestas šias erdves palaipsniui „įdarbina“. Tvarkomos Neries krantinės, kuriami pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio vietos, gerinamos jungtys su upe. Pokytis vyksta ne vien rekonstruojant krantinę – vis svarbesnis tampa ir klausimas, kokios funkcijos atsiranda greta vandens.
Tai matyti dešiniajame Neries krante, kur verslo ir gyvenamųjų pastatų plėtra vis labiau siejama su viešųjų erdvių sistema. Kairiajame krante upės prieigas papildo kultūros, rekreacijos ir viešosios funkcijos, o pati Neris palaipsniui tampa nebe tarpu tarp dviejų miesto dalių, bet jas jungiančia erdve.
Klaipėdoje šis klausimas dar aktualesnis
Klaipėda ir Talinas turi spręsti sudėtingą uosto ir kasdienio miesto gyvenimo santykį. Vienas ryškiausių Klaipėdos pavyzdžių – buvusioje pramoninėje teritorijoje vystomas „Memelio miestas“. Maždaug 5 ha teritorijoje kuriamas mišrios paskirties kvartalas su būstais, biurais, komercinėmis ir viešosiomis funkcijomis, o viena svarbiausių dalių – miesto ryšys su Kuršių mariomis ir Danės upe. Planai apima ir Danės krantines, Šiaurinį ragą bei kitas centrinėje miesto dalyje esančias teritorijas prie vandens.

Klaipėdai gali būti aktualus Talino pavyzdys. Rotermanni, Noblessnerio ir kitų teritorijų istorija rodo, kad didžiausias pokytis įvyksta ne pastačius vieną naują kvartalą ar sutvarkius vieną krantinės atkarpą, o kai atskiri projektai susijungia ir tampa vientisos miesto struktūros dalimi.











