Top Baneris

Stogų konstrukcijos: trūksta racionalaus požiūrio

2014 rugpjūčio 29 d.
Pasidalykite straipsniu

Skaudžios nelaimės, kai įgriuvus pastatų stogams žūva žmonių ar suniokojamas turtas, verčia ieškoti atsakymo, kaip to išvengti, kokios stogų konstrukcijos yra patikimos. Jų pasirinkimą lemia pastato paskirtis, atstumas tarp laikomųjų kolonų, laikomųjų atitvarų konstrukcijos. Pasak specialistų, kuriamos naujos technologijos, padedančios greičiau pasiekti norimą rezultatą. Tačiau lietuvių pasirinkimui įtakos turi ir sentimentai vienai ar kitai medžiagai.

Nuo nelaimių apsaugo tikslumas
Tam, kad būtų išvengta klaidų ar net nelaimių projektuojant stogą, būtini tikslūs skaičiavimai. „Šiais laikais viską galima apskaičiuoti, yra įvairių metodų – analitinių, kompiuterinių. Reikia tik suprasti, kaip skaičiuoti ir įvertinti numatomus poreikius, o statybininkai turi padaryti taip, kaip suprojektuota“, – pabrėžė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. Juozas Valivonis.
Tikslumas, projektavimas ir konstrukcijų kokybė lemia saugumą. Daugeliui turbūt dar neišdilo iš atminties kaimyninėje Latvijoje įvykusi nelaimė, kai stogas įgriuvo dėl to, kad ant jo buvo sumanyta įrengti žiemos sodą. Prof. J. Valivonio vertinimu, ši nelaimė įvyko, nes buvo padaryta ne viena klaida.
„Dėl mažų netikslumų nelaimių nekyla. Galėjo būti neteisingai įvertintos apkrovos. Kai keičiama pastato paskirtis ir iš neeksploatuojamo stogo norima padaryti eksploatuojamą – turi būti peržiūrimas projektas, perskaičiuojamos ir stiprinamos konstrukcijos, kad būtų užtikrintas saugumas“, – pasakojo pašnekovas.

Gelžbetonis tinka ne visais atvejais
Prof. J. Valivonis pastebi, kad išbandyti naujausias stogų konstrukcijų technologijas ir eksperimentuoti ryžtasi ne visi statytojai. Anot jo, šiuolaikinėje statyboje gelžbetonio konstrukcijos dažniausiai nenaudojamos statant didelės apimties objektus, kur reikia perdengti dideles dangas. Jei kalbama apie didžiulės salės statybas, patariama rinktis plienines konstrukcijas.
Gelžbetonio konstrukcijas stogams įrengti naudoti neberacionalu. O mūrinės konstrukcijos naudojamos senuose, dažnai – istoriniuose pastatuose. „Jei stogas bus eksploatuojamas, turi būti naudojamos tik gelžbetonio konstrukcijos, plieninės netinka“, – pabrėžė prof. J. Valivonis.
Jis dar kartą akcentavo, kad stogo konstrukciją lemia ne pastato dydis, bet atstumas tarp laikomųjų kolonų, sienų. Jei būtini tarpsniai (atstumai tarp sienų), tokiu atveju racionalu naudoti ne gelžbetonį, o medį ar plieną, nes šios medžiagos yra lengvesnės. Jei statomas didžiulis prekybos centras, o virš jo – automobilių stovėjimo aikštelė, tuomet geriausiai tinka gelžbetonis. Kaip vieną pavyzdžių prof. J. Valivonis įvardijo virš sostinės prekybos centro „Europa“ įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę.

Konstrukcijos modernėja
Technikos mokslų daktaro Dariaus Mykolaičio teigimu, medinės konstrukcijos yra tinkamos visiems stogams iki 25 metrų tarpatramio. Šios konstrukcijos dažniausiai naudojamos individualiųjų namų, žemės ūkio, pramonės, visuomeninių objektų statybai.
Anot D. Mykolaičio, JAV, Skandinavijos šalyse jau tris dešimtmečius naudojamos modernios stogo konstrukcijos iš medžio. Vokietijoje populiariausios novatoriškos ir atsparios stogo konstrukcijos – medinės santvaros, kurių sujungimams naudojamos dygliuotos metalo plokštelės.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video