Žurnalo „Statybos ir architektūros“ kalbinti statybų sektoriaus atstovai dalijosi savosiomis ar kolegų problemomis, kurias teko skubiai spręsti buksuojant 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) paramai. Išties, įstrigus ES paramai, statybų sektoriui teko pakoreguoti savo planus, o kai kuriems – ir perdėlioti išlikimo scenarijus, ypač dirbantiems rajonuose ar mažesniuose miestuose. Tokią situaciją fiksavome birželio mėnesį. Tą patvirtino ir viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ analitikų parengta praėjusių ir šių metų verslumo tendencijų apžvalga.
Specialistai teigia, kad 2015-aisiais naujų verslo įmonių steigimas buvo sulėtėjęs: dėl abipusių ES ir Rusijos sankcijų įvedimo mažėjo tarptautinės prekybos apimtys, o tai stabdė naujo verslo kūrimąsi – ypač prekybos ir transporto sektoriuose. Įmonės, veikiančios statybų sektoriuje, taip pat nuo 2015 metų antrosios pusės susidūrė su sunkumais, tačiau šias tendencijas labiau lėmė nepakankama statybos darbų paklausa vidaus rinkoje.
Lietuvos ekonomika auga nuo 2010 metų, o pastarųjų metų pagrindinis ekonomikos plėtros veiksnys buvo auganti vidaus paklausa. 2015 metų realusis BVP paaugo 1,6 proc., o 2016 m. pirmąjį ketvirtį – 2,6 proc. per metus. Eksporto plėtra, nors ir lėta, tačiau taip pat teigiamai prisideda prie BVP augimo.
Ūkio sektoriuose sukurta bendroji pridėtinė vertė 2015 metų antrąją pusę ir 2016 metų pirmąjį ketvirtį per metus paaugo visose paslaugų sektoriaus veiklose ir pramonėje, bet statyboje ir žemės ūkio veikloje jos augimas buvo neigiamas. Taigi, pastarieji ūkio sektoriai patiria sunkumų – statybos paslaugų teikiama mažiau tris ketvirčius iš eilės, o žemės ūkyje sukuriama mažiau produkcijos jau du ketvirčius iš eilės, palyginti su tais pačiais laikotarpiais prieš metus.
Statybos sektoriaus prastesnius rezultatus galima paaiškinti: pasibaigęs 2007–2013 metų ES struktūrinių lėšų įsisavinimo periodas bei kol kas negausus ES 2014–2020 metų paramos lėšų panaudojimas buvo viena priežasčių, lėmusių sumažėjusias statybos darbų apimtis. Kita priežastis – sumažėjusi statybos darbų paklausa infrastruktūros projektų vystymui.
Lietuvoje dominuoja įmonės, įdarbinančios iki 50 darbuotojų. Tokios įmonės 2016 metų pradžioje sudarė daugiau nei 95 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių. Pagal ūkio sektorius, daugiausia įmonių veikia prekyboje ir kitose paslaugų sektoriaus veiklose, mažiau pramonėje ir statyboje (apie 7 proc.), o mažiausiai – žemės ūkyje.
2016 metų pirmąjį pusmetį tendencijos buvo kiek kitokios nei praėjusiais metais. Šį laikotarpį buvo įsteigta 0,3 tūkst. įmonių (arba beveik 5 proc.) daugiau, o išregistruota – 0,4 tūkst. (arba 15 proc.) mažiau nei 2015 metų pirmąjį pusmetį. Prekyboje ir statybų sektoriuje daugiau nei vienerius metus veikiančių įmonių dalys paprastai yra mažesnės nei kitose veiklose, tačiau ir šiuose sektoriuose šis rodiklis gerėjo. Dar vienas faktas – statyboje maždaug 10 proc. darbuotojų dirba savarankiškai.
2015 metais pelnai statybų sektoriuje augo maždaug 15 proc. (arba 28,8 mln. eurų), o 2016 metų pirmąjį ketvirtį šio sektorius rezultatai jau buvo gerokai prastesni. Pagal ūkio sektorius didžiausia paskolų portfelio suma 2016 metais pradžioje atitenka paslaugų sektoriui, ypač nekilnojamojo turto.
Statybų sektoriuje paskolų portfelis mažėja nuo 2013 metų. Pagal paskolų trukmę didžiausią teigiamą įtaką paskolų portfelio augimui 2015 metais ir 2016-ųjų pradžioje darė vidutinio (nuo vienerių iki penkerių metų) laikotarpio paskolų dinamika; šios trukmės paskolos šįmet sudarė daugiau nei pusę viso paskolų portfelio sumos. Trumpalaikių (iki 1 metų) paskolų portfelis jau kurį laiką mažėja, o šios tendencijos galėtų rodyti, kad įmonėse mažėja papildomų apyvartinių lėšų poreikis, bet didėja išorinio finansavimo poreikis investiciniams projektams.
Įmonės, veikiančios transporto sektoriuje ir statyboje, patiria finansinių sunkumų – ypač pastarąjį sektorių riboja tiek kol kas negausus ES paramos lėšų įsisavinimas, tiek išduotų paskolų portfelio mažėjimas, tiek ir patiriami nuostoliai.
2016 metų pirmąjį pusmetį verslo įmonės nurodė, kad svarbiausias plėtrą ribojantis faktorius yra nepakankama paklausa. Didžiausia įmonių dalis, nurodančių šį verslo plėtrą ribojantį veiksnį, yra statyboje – šioje ūkio veikloje beveik 50 proc. įmonių 2016 metais susiduria su nepakankama statybos darbų paklausa. Nepakankama statybos darbų paklausa paaiškina gamybos apimčių bei pelno mažėjimo tendencijas šiame sektoriuje. Nepakankama paklausa, kaip veiklą ribojantis veiksnys, 2015 metais pirmoje pusėje statyboje buvo mažiausia palyginus su kitais sektoriais, tačiau jau nuo antrojo pusmečio statybos įmonės susidūrė su mažėjančiu statybos darbų poreikiu. Šios tendencijos, kaip jau anksčiau minėta, aiškintinos kol kas negausiu ES paramos lėšų pagal 2014–2020 metų programą įsisavinimu, ir sumažėjusia infrastruktūros plėtra.
Nors nedarbo lygis Lietuvoje vis dar yra nemenkas, tačiau tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo problema šalies ūkyje yra itin aktuali. Ji pradėjo ryškėti nuo 2013 metų. Darbuotojų trūkumas, kaip plėtrą stabdantis veiksnys, visą pokrizinį laikotarpį buvo aktualiausias statybos įmonių veikloje. Vis dėlto statybos įmonių, nurodančių darbuotojų trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis labai priklauso nuo statybos darbų paklausos pokyčių. Nuo 2015 metų antrojo pusmečio mažėjanti statybų darbų paklausa lėmė, kad darbuotojų trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, nurodė apie 17 proc. statybos įmonių, kai 2015 metų pirmąjį pusmetį, esant didesnei statybos darbų paklausai, tokių įmonių dalis viršijo 22 proc. 2016-ųjų pirmąjį pusmetį statybos įmonių, susiduriančių su darbuotojų stoka, buvo apie 20 proc., tačiau tai nerodo pastebimų sektoriaus atsigavimo ženklų.
Prekyboje ir statybos sektoriuose įmonių, 2016 metų pradžioje nurodžiusių finansinius sunkumus kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis vis dar buvo didesnė nei nurodančių darbuotojų stokos problemą, tačiau ir šiuose sektoriuose 2016 metų viduryje tendencijos pasikeitė. Visgi statybos ir prekybos įmonių, patiriančių finansinius sunkumus, dalys šalies ūkyje yra didžiausios.
Pagal viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ parengtos apžvalgos „Verslumo tendencijos Lietuvoje 2015 m. ir 2016 m. pradžioje) inf.
