Nors statybų aikštelėse darbininkai pluša ir toliau, bendrovės jaučia pirmuosius pavojaus signalus rinkoje – stringa kai kurių medžiagų tiekimas, o dalis darbo jėgos, atvykusios iš užsienio, jau grįžo į savo gimtąsias šalis.

Pirmoji karantino savaitė tapo milžinišku išbandymu statybos sektoriui. Portalas SA.lt pasidomėjo, kaip į tai reagavo Lietuvos statybos, inžinerijos ir nekilnojamojo turto vystymo bendrovės ir kokios jų vadovų nuotaikos pasitinkant antrąją karantino savaitę.

Primename, jog šia savaitę Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), siekdama sumažinti viruso protrūkio bei karantino taikymo sukeltas pasekmes, Vyriausybei pateikė reikalingų veiksmų planą, siekiant maksimaliai sumažinti nuostolius statybos versle.‎‎

Optimizuos kaštus ir pasitelks „ūkišką“ mąstymą

Visoje Lietuvoje paskelbtas karantinas daro įtaką visoms ūkio veikloms. Statybų bendrovės UAB „Naresta“ vadovas Arūnas Šlenys siekia neprarasti optimizmo, tačiau seka situaciją Lietuvoje ir stengiasi nedelsiant priimti „ūkiškus“ sprendimus.

„Turime tarp darbininkų ir lietuvių ,ir užsieniečių. Lietuviai dirba statybos aikštelėse ir dabar. Bendrovėje dirba daugiau nei 40 darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos. Pusė jų jau išvyko namo.  Visiems užsieniečiams buvo pranešta, kad darbo yra ir bus. Išvykusių lauksime sugrįžtant į darbą, žinoma, prieš tai jiems reikės laikytis 14 dienų saviizoliacijos reikalavimų“ – kalbėjo A. Šlenys.

A. Šlenys įvardina, kad anksčiau atlikti pokyčiai IT diegimo sistemose bei kitose srityse šiandien leidžia dirbti dinamiškai, lanksčiai ir efektyviai. Įmonės atsiskaitymai ir mokėjimai vyksta laiku, kas šiandien yra itin svarbu vykdant partnerišką įmonių veiklą.

Anot A. Šlenio, pirmąją karantino savaitę UAB „Naresta“ didelių trukdžių nepajautė, tačiau atsižvelgiant į susidariusią situaciją turėjo pakeisti ir darbo organizavimą.

„Pakeitėme darbo pobūdį – pagrindinis biuras buvo atskirtas nuo statybos aikštelių. Keliuose stambesniuose statybos objektuose prie įėjimo į objektą  nuspręsta sumontuoti termovizoriai, kuriais bus stebima į statybvietes patenkančių darbuotojų kūno temperatūra, dalis biuro darbuotojų dirba iš namų, kita dalis dirba iš biuro, bet vengia nereikalingo kontaktavimo, laikosi visų saugumo reikalavimų.

Be to, didžioji dalis bendravimo įmonėje vyksta nuotoliniu būdu, kai kurie pasitarimai vyksta lauke. Siekiant efektyviai valdyti kaštus, į daugumą mūsų statybos objektų medžiagos tiekiamos principu „nuo ratų“ . Tokias medžiagas, kaip gelžbetonis, armatūra, yra sudėtinga atsivežti „į priekį“ dideliais kiekiais ir sandėliuoti statybos vietose. Tačiau dar šiandien visos statybinės medžiagos važiuoja laiku, esame darbingi, o kas bus po savaitės, prognozuoti sunku“, – teigė A. Šlenys.

[su_quote cite=”A. Šlenys”]Ieškome alternatyvių tiekėjų, esame optimistai ir stengiamės nepasiduoti šiandieninei situacijai.[/su_quote]

Pasak A. Šlenio, dabar statybos bendrovėms yra svarbiausia efektyvizuoti veiklą ir pasirengti įvairiems scenarijams. Jis pabrėžė, jog itin svarbų vaidmenį krizės suvaldyme vaidins valstybės vadovai, kurie skirsto paramą verslui.

„Jeigu karantinas tęsis ilgiau visoje Europoje, tai tikrai pajusime. Svarbiausia, kad nesutriktų tiekėjų grandinė, nors jau šiuo metu matome, kad ji trūkinėja. Keleto savaičių bėgyje, nesikeičiant situacijai arba jai prastėjant, medžiagų tiekimas gali stipriai strigti arba visiškai sustoti. Tuomet statybos bus paralyžiuotos.

Manau, kad valstybės vadovų priimti sprendimai yra logiški ir savalaikiai. Tačiau pastebiu, kad labiau besiskundžiantys verslai sulaukia daugiau pagalbos iš valstybės institucijų. Visgi, mano nuomone, kiekvienas verslas turi mąstyti apie veiklos efektyvumo/persiorientavimo gerinimą ir galimą kai kurių veiklos darbų organizavimo perorientavimą savo įmonės viduje.

Būtina mąstyti į priekį – suvaldžius pandemijos plitimą Lietuvoje, ekonominė situacija šalyje turės ženklių neigiamų pasekmių. Tai atsilieps ir statybos sektoriui – susitrauks statybos užsakymų dalis. Jei šiandien sugebėsime dirbti efektyviau nei kolegos, ateityje turėsime galimybę gauti daugiau užsakomų projektų. Dabar ieškome alternatyvių tiekėjų, esame optimistai ir stengiamės nepasiduoti šiandieninei situacijai“, – tvirtino A. Šlenys.

Skaitmenizacija gali padėti suminkštinti kritimą

Vienos pirmaujančių civilinės inžinerijos konsultacijų bendrovių „CSD Engineers“ filialo Vilniuje vadovas Simonas Barsteiga teigė, jog kol kas jam sudėtinga atsakyti, kaip karantinas paveiks bendrovės veiklą. Joje dirba 42 žmonės ir apie 80 proc. darbuotojų darbus jau atlieka iš namų.

„Šią savaitė tikimės dar daugiau darbuotojų perkelti darbui iš namų. Kol kas mums darbas pasikeitė tik tuo, kad pradėjome dirbti atskirai. Turime visą techniką ir infrastruktūra nuotoliniam darbui. Techniškai mūsų darbas nesikeičia, turime visus priėjimus, visą įrangą, tačiau labai keičiasi komunikacija. Nebėra galimybės daryti gyvus susirinkimus ir diskutuoti. Turbūt tik kitą savaitę bus aiškiau, ar stos projektai. Dabar bandome analizuoti ir stebėti situaciją“, – sako S. Barsteiga.

Su didesniais sunkumais dėl uždarytų valstybių sienų gali susidurti tos statybos įmonės, kurios didžiąją dalį savo produkto eksportuoja į užsienį. „CSD Engineers“ įmonė eksportuoja net 98 proc. savo produkto. Bendrovės vadovas pastebi, jog statybos sektorius yra itin kompleksiškas ir priklausomas nuo daugybės grandinių.

„Tai vienas kompleksiškiausių sektorių ir jis yra itin inertiškas, tačiau jo sustojimo pasekmės atsiliepia kitiems sektoriams. Projektų turime Belgijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje, taigi mums svarbiausia, kas vyksta ten. Girdėjome, jog Italijoje viskas yra sustabdyta, tame tarpe ir statybos. Italai eksportuoja daug cemento ir jį tiekė mūsų projektams Šveicarijoje. Kai atsiranda tiekimo grandinėje problemos, ima trūkinėti visas sektorius. Tos grandinės yra visame pasaulyje. Taip pat gali būti, kad Prancūzijoje bus sustabdytos statybos aikštelės, o mes vykdome Paryžiaus metro projektą“, – teigė pašnekovas.

[su_quote cite=”S. Barsteiga”]Tikslas yra išlaikyti visus darbuotojus, nes mums apmokyti darbuotoją trunka apie tris metus – reikia išmokyti užsienio kalbų ir kaip dirbti kitose rinkose.[/su_quote]

Kalbėdamas apie Vyriausybės ir Seimo priimtas priemonės, skirtas išsaugoti darbo vietas, S. Barsteiga sakė, jog ši paramą nėra aktuali aukštos kvalifikacijos darbuotojus turinčioms įmonėms.

„Tikslas yra išlaikyti visus darbuotojus, nes mums apmokyti darbuotoją trunka apie tris metus – reikia išmokyti užsienio kalbų ir kaip dirbti kitose rinkose. Tai velniškai didelė investicija. Tačiau ar bus įmanoma išlaikyti darbuotojus be paramos, sunku pasakyti, nes dar nežinome, kas bus toliau.

Dabar patiriame sunkumus dėl bendro karantino visoje Europoje, bet gali būti tokių atvejų, kai statybų aikštelėje kažkas identifikuos asmenį, kuris yra infekuotas. Tokiu atveju valstybė ir darbdaviai stabdys statybos aikštelių darbą. Kai kuriais atvejais galbūt kažkas bandys tai nuslėpti, bet tuomet kils didelė grėsmė visuomenei, tačiau tai priklausys nuo darbo kultūros. Visgi, jeigu tokių atvejų nepasitaikys ir projektai nebus stabdomi, medžiagų tiekėjus randant iš kitur, sektorius gali funkcionuoti ir toliau“, – tvirtino S. Barsteiga.

Anot jo, iš šios situacijos reikia pasiimti patirtį. „Dabar galime įsitikinti, kaip statybos skaitmenizacija gali padėti dirbti įvairiausiomis sąlygomis. Kuo daugiau bus skaitmenizacijos ir robotizacijos, tuo ateityje bus lengviau sumažinti tokių situacijų riziką. Reikia nieko nelaukti tiek valstybinėms institucijoms, tiek statybos sektoriaus dalyviams ir link to eiti“, – pridūrė „CSD Engineers“ vadovas.

Žmonių izoliavimui ketina skirti bendrovės objektus

Nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė teigė, jog dabartinė situacija yra labai sudėtinga ir statybos sektorius jau pajuto pirmąsias pasekmes.

„Mūsų valdomas sporto, maitinimo veiklas pagal Vyriausybės priimtą nutarimą jau esame sustabdę, laikinai stabdome ir turimų viešbučių veiklą. Nekilnojamojo turto srityje, kaip ir visi, taip pat patiriame nuostolių – notarinių sutarčių pasirašymas su klientais sustabdytas, turto įsigijimo ir pardavimo procesai nevyksta.

Tai iš esmės paveiks NT sandorių rinką ir kelia riziką, kad dalis sandorių ir atnaujinus notarų veiklą neįvyks, nes finansavimo institucijų išduodami garantiniai raštai paskoloms gali nustoti galioti arba esmingai pasikeisti sąlygos. Manome, kad tikrai yra būdų, kaip užtikrinant maksimalų kontakto vengimą sandorių metu, atnaujinti notarų veiklą“, – sako S. Survilaitė-Mekionienė.

[su_quote cite=”S. Survilaitė-Mekionienė.‎‎”]Tariamės su Vilniaus miesto savivaldybe, kitomis institucijomis galinčiomis konsultuoti ir patarti, kaip galėtume prisidėti prie patalpų pritaikymo specialiems poreikiams.[/su_quote]

„Darnu Group“ bendrovė, laikydamasi visų sveikatos rekomendacijų, vykdo tik individualias būsto apžiūras, konsultuoja ir aptarnauja klientus nuotoliniu būdu. Statybos darbų objektuose stabdyti neketinama. S. Survilaitė-Mekionienė užsiminė, kokiu būdu jos bendrovė ketina prisidėti prie situacijos suvaldymo.

„Siekdami sutelkti jėgas ir prisidėti prie šalyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos esame pasiruošę perduoti mums priklausantį viešbutį „Urbihop“, o reikalui esant ir visą SEB Areną naudoti laikinam žmonių izoliavimui ar net laikinai ligoninei įkurti.

Šiuo metu tariamės su Vilniaus miesto savivaldybe, kitomis institucijomis galinčiomis konsultuoti ir patarti, kaip galėtume prisidėti prie patalpų pritaikymo specialiems poreikiams. Esame pasiruošę tai daryti neatlygintinai, į pritaikymą investuoti savo lėšas. Viešbutyje galėtume talpinti 175 žmones, čia įsikūręs restoranas, galėtų užsiimti žmonių maitinimu“, – kalbėjo S. Survilaitė-Mekionienė.