Statybų sektoriaus asociacijos, siekdamos atkreipti dėmesį į sektoriaus aktualijas, pasiūlyti problemų sprendimo būdus bei pažangias sektoriaus vystymosi kryptis, teikia pasiūlymus Vyriausybei ir ministerijoms. Pasiūlymų svara pabrėžiama pažymint, kad statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotina – jis sukuria 7–10 procentų šalies bendrojo vidaus produkto ir 83–105 tūkst. darbo vietų (pastaruosius dešimt metų, priklausomai nuo ekonominės situacijos), sumoka į biudžetą daug mokesčių, skatina susijusių verslų plėtrą.
„Statybų sektoriaus reikšmė šalies ūkiui neabejotina, todėl labai svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui“, – rašoma LSA kreipimesi.
Pasiūlymus kartu rengė: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos betranšėjų technologijų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos karjerų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos nacionalinė židinių-dūmtraukių montuotojų asociacija, Mineralinės vatos gamintojų asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir ko“ ir Statybos industrijos asociacija.
Pasiūlymai dėl statybos dalyvių kvalifikacijos ir atsakomybės užtikrinimo (Aplinkos ministerijos reguliavimo sritis):
1. Numatyti privalomą projektavimo įmonių kvalifikacijos vertinimo sistemą, projektuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir stebėseną; užtikrinti licencijuotos (legalios) programinės projektavimo įrangos naudojimą; nustatyti projektuotojų profesinės etikos taisykles. Tokiu būdu sudaryti prielaidas didinti statinių projektavimo kokybę.
2. Plėsti statybų sektoriaus asociacijų įgalinimus statybos dalyvių atestavimo, kvalifikacijos tobulinimo bei vertinimo procesuose.
3. Aiškiau apibrėžti statybos dalyvių atsakomybės ribas, užkertant kelią ginčams bei galimybei išvengti realios atsakomybės.
4. Išgyvendinti ydingą pastatų modernizavimo praktiką, kai statybos rangovai turi prisiimti atsakomybę už investiciniuose dokumentuose esančias klaidas. Tokiu būdu teisingiau paskirstyti statybos dalyvių pareigas ir atsakomybę, skatinti investicinių dokumentų rengėjus atsakingiau atlikti savo pareigas.
5. Didinti informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenų prieinamumą visuomenei („atviri duomenys“), siekiant nelegalių statybų prevencijos bei statybų proceso skaidrumo.
Pasiūlymai dėl Aplinkos ministerijos darbo organizavimo tobulinimo:
1. Aptarti su statybų sektoriaus asociacijomis planuojamus konceptualius pokyčius statybų sektoriuje iš anksto, vykdant viešas konsultacijas, o ne tik įprastine teisės aktų projektų derinimo su visuomene tvarka.
2. Stiprinti socialinę partnerystę tarp ministerijos ir statybų sektoriaus asociacijų, tuo tikslu organizuoti reguliarus susitikimus sektoriaus aktualijoms aptarti.
3. Inicijuoti ministerijos pavadinimo patikslinimą į „Aplinkos ir statybos ministerija“, tokiu būdu pabrėžiant statybos, kaip ūkio šakos, svarbą ir nesutapatinant jos su aplinkos apsauga.
